Aktyvios Vietos veiklos grupės (VVG) įvairiuose Lietuvos regionuose jau kuria sumanų kaimų ir socialinio bei bendruomeninio verslo projektus. Su keliais jų susipažino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Jurbarko rajone aplankęs evangelikų liuteronų parapijos diakoniją „Jurbarko Sandora" ir susitikęs su asociacijos „Martyno žąsys“ vadove.

Smalininkuose ministras kartu su Seimo nariu Ričardu Juška apžiūrėjo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ apleistose buvusio vaikų darželio patalpose įsteigtą Vaikų dienos centrą, domėjosi, kaip  kunigui Mindaugui Kairiui kartu su komanda pavyko gauti finansavimą, apleistą pastatą ir jo aplinką paversti prasminga vieta, įveiklinti ir teikti socialines paslaugas.

Diakonija „Jurbarko Sandora" nuo 2012-ųjų vysto sėkmingus projektus, kuriais siekiama stiprinti vietos bendruomenę. Aktyvi bendruomenė įrengė Šeimos gerovės ir Vaikų dienos centrus, organizuoja stovyklas ir kitaip rūpinasi rajono žmonėmis.

Už gautą paramą pagal vietos plėtros strategijos „VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros 2016-2023 m. strategija priemonę „Neformalaus ugdymo gerinimas įtraukiant vaikus ir jaunimą į vietos bendruomenės organizavimą ir socialinės atskirties mažinimą“ 2022-aisiais organizuota vaikų ir jaunimo darbo – poilsio vasaros stovykla, o šiemet pateiktas ir neseniai patvirtintas projektas "Diakonijos socialinių paslaugų vystymas ir plėtra", kuriuo siekiama gerinti socialines paslaugas bei jų prieinamumą Skirsnemunės ir Smalininkų seniūnijose.

Smalininkuose veikianti asociacija „Martyno žąsys“ įgyvendina projektą, finansuotą pagal VVG „Nemunas" vietos plėtros strategijų (VPS) priemonę „Bendradarbiavimo rėmimas vykdant regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“. Šiam projektui buvo skirta daugiau kaip 43 tūkst. Eur.

Finansinė parama leido asociacijai, bendradarbiaujant su Jurbarko rajono ūkininkais ir gyventojais, sukurti sėkmingai veikiančią trumpą maisto tiekimo grandinę ir pradėti socialinį verslą.

„Didelį vaidmenį skiriame socialiniam požiūriui įgyvendindami socialinį projektą. Jo metu įsigijome autobusiuką, kuriame buvo įrengta mobili virtuvė, liofilizatorius, bendradarbiaujame su vietos ūkininkais, perkame iš jų produkciją, kurią naudojame savo veikloje. Taip kuriame trumpą maisto tiekimo grandinę „Nuo lauko iki stalo“, - sako įmonės vadovė Evelina Tamošaitytė.

Maisto vagonėlyje Jurbarke prekiaujama tailandietiškais, japoniškais wok makaronais, tačiau šį vagonėlį galima sutikti ir Tauragėje, ir kituose miestuose bei miesteliuose, mugėse, šventėse. Iš prekybos gautos pajamos naudojamos nemokamam mažiausias pajamas gaunančių senjorų maitinimui du kartus per savaitę.

Projekto įgyvendinimo metu suburta vietos ūkininkų bendruomenė, kuri tiekia šviežią produkciją. Šviežia produkcija įsigytu automobiliu saugiai pasiekia produkcijos apdorojimo ir sandėliavimo patalpas. Dalis jos apdorojama su liofilizatoriumi ir išvežama į kitas prekybos vietas.

„Žinoma, nerimo visada būna, bet patirtis daro savo ir labai džiaugiamės geranorišku bendradarbiavimu ir galimybe teikti paraiškas vietos veiklos grupei“, - teigia E. Tamošaitytė.

„Džiugu matyti, kaip aktyvios bendruomenės išnaudoja savo potencialą ir įveiklina žmones kurti socialinį verslą, suburia ir tuo pačiu prisideda prie trumpos maisto tiekimo grandinės vystymo. O ji, kaip žinia, yra itin naudinga tiek vietos ūkininkams, tiek vartotojams, kurie iš pirmų rankų gauna kokybišką ir sveikatai palankią produkciją“, - sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Kaimo vietoves pasieks daugiau kaip 76 mln. eurų parama

Anksčiau vietos plėtros  strategijos buvo rengiamos ir įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „LEADER programa“. Šiemet startavusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane taip pat numatyta finansuoti VPS, kuriomis siekiama tenkinti vietos poreikius.

Jau patvirtintos visos VPS – iš viso 49. Kaimo vietoves pasieks 76, 08 mln. Eur parama. Vidutinė vienos vietos plėtos strategijos suma siekia apie 1,5 mln. Eur.  Visos VPS parengtos pagal principą „iš apačios į viršų“. VVG rengiamų VPS temos yra gana plačios, orientuotos į verslo plėtrą, socialinių problemų sprendimų paieškas.

VVG pradės įgyvendinti strategijas ir skelbs kvietimus pagal strategijoje numatytas priemones,  teiks konsultacijas pareiškėjams, rinks vietos projektų paraiškas ir atrinks geriausius, kuriems skirs paramą.  Priemonės pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečios VVG teritorijoje. Maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. Eur.