Tokius duomenis pateikia Lietuvos statistikos departamentas, publikuodamas informaciją apie Vartotojų pasitikėjimo rodiklį 2023 m. sausį. 

Šis rodiklis sudarė minus 4 ir, palyginti su 2022 m. gruodžiu, padidėjo 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Sausį, palyginti su gruodžiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (gruodį – 17 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais (nuo 43 iki 37 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su gruodžiu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkių finansinė padėtis gerės, 15 proc. manė, kad ji blogės (gruodį – po 20 proc.). Sausį 46 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 51 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (gruodį – atitinkamai 41 ir 55 proc.).

Skirtumai tarp miesto ir kaimo

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime – 5 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą ir mieste, ir kaime sausį lėmė optimistiškesnės namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties prognozės. 

Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėn., mieste padaugėjo nuo 21 iki 24 proc., kaime – nuo 17 iki 23 proc. Šalies ekonominės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 22 proc. miesto gyventojų ir 21 proc. kaimo gyventojų (gruodį – atitinkamai 18 ir 15 proc.).

Sausį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. miesto gyventojai vertino šiek tiek geriau nei 2022 m. gruodį: 17 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 37 proc., kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 16 ir 40 proc.). 

Kaimo gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. vertino blogiau nei gruodį: nors gyventojų, teigiančių, kad padėtis pagerėjo, dalis nepasikeitė (tokių buvo 14 proc.), bet 6 procentiniais punktais (nuo 35 iki 41 proc.) padidėjo gyventojų dalis, teigianti, kad padėtis pablogėjo.