Pirmadienį, birželio 5 d., Lietuva kartu su beveik pusantro šimto šalių mini Pasaulinę aplinkos dieną. Aplinkos ministerija šia proga atkreipia dėmesį į užtvankų problematiką bei sprendimo būdus ir organizuoja dokumentinio filmo „#Dambusters“ („Užtvankų griovėjai”) premjerą.

Dokumentinis filmas „#Dambusters“ tarp istorijų iš Prancūzijos, Ispanijos, Estijos, Suomijos pasakoja ir Lietuvos, pradedančios šalinti užtvankas, istoriją. Filmo centre žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas ir užtvankų šalinimo entuziastai, kurie atkreipia dėmesį į užtvankų daromą žalą, skatina tapti šios temos ambasadoriais, padeda suprasti gamtos atkūrimo potencialą.

Filme su Lietuvos atstovėmis Jone Leščinskaite ir Karolina Gurjazkaite pasirodo ir serialo „Vikingai“ žvaigždė, aktorius Jasper Pääkkönen – aktyvus užtvankų šalinimo entuziastas Suomijoje. 

Upių tėkmę ir žuvų migraciją stabdančios užtvankos, gamtosaugininkų ir mokslininkų nuomone, daro didelę žalą upių ekosistemoms, žuvų migracijai. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvoje nemaža dalis žuvų, tarp jų lašišų ir šlakių, plaukia neršti iš Baltijos jūros į upes ir užtvankos yra kliūtys, kurių jos negali įveikti.

Užtvankų Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst. Trečdalis jų – prastos būklės. Praeitais metais įvyko trys užtvankų avarijos: vanduo užliejo žemę, miškus, miestuose kilo grėsmė gyventojų turtui.

Užtvankų išlaikymas ir remontas labai brangus, todėl nerealu skirti lėšų visoms užtvankoms suremontuoti. Norint apsispręsti, kurios užtvankos turėtų išlikti, o kurias reikėtų pašalinti Aplinkos ministerijos užsakymu praėjusiais metais atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija.

203 užtvankos įvertintos detaliai. Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės, vos 1 proc. geros. Nustatyta, kad iš 20 užtvankų, darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams, net prie 16 yra veikiančios mažosios hidroelektrinės.

Studijos rengėjų skaičiavimais, kai kuriais atvejais išlaisvintos upės ekologinė vertė yra kelias dešimtis kartų didesnė lyginant su tvenkinio verte. Didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos.

Lietuvoje pastaraisiais metais pašalinta Neries regioniniame parke buvusi Bražuolės užtvanka, taip pat pertvarkyta Anykščiuose funkcijos nebeatlikusi vandens malūno užtvanka ant Anykštos upės. Pernai Europos sąjungos lėšomis buvo nugriauta užtvanka Salantuose. Salantų užtvanka buvo ant Salanto, vienos iš Lietuvos lašišinių upių ir atkirto Minijos aukštupį nuo migracijos kelių. Pašalinus ją atverti migracijos keliai šlakiams ir upinėms nėgėms.

Šiemet Kėdainių rajono savivaldybės administracija Aplinkos ministerijos lėšomis nugriaus Kruosto hidroelektrinės užtvanką ant Nevėžio, kurios griuvėsiai ne vienerius metus kėlė grėsmę vietiniams gyventojams.

Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų patvirtintame Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane numatyti 17 preliminarūs projektai, kuriais siekiama atkurti 15 upių vientisumą iki 2030 m. Pagal šiuo metu svarstomą Gamtos atkūrimo reglamentą iki 2030 m. Europa turės atkurti 25 000 km laisvai tekančių upių.

Pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną, atkreipiant visuomenės dėmesį į svarbiausias aplinkosaugos problemas, buvo nutarta prieš 48 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją.