Ir taip po truputį atsisveikiname ne tik su kalendorine, bet, ko gero, ir tikra žiema. Gal šį kartą padėjo išvaryti žiemą iš kiemo ir smagios Užgavėnės Ignalinoje? Ši žiema, turėjusi du „rimtus“ raundus, kaip rašiau praėjusioje „Sodyboje“, trečiojo raundo, matyt, jau  nebebus. Mėnesio prognozės nerodo rimtesnių minusinių temperatūrų, bet prognozėmis galima pasikliauti ne daugiau, kaip savaitės ar dekados laikotarpiui. Jei bus pavasariškas besibaigiantis vasaris ir kovas, nenustebčiau, kad bus didelė tikimybė sulaukti vėsokų orų balandyje, kurie būtų nepalankūs lauko darbams atvirame grunte.

Na, o kas įdomaus įvyko per šį žiemos laikotarpį pas žemės gėrybių puoselėtojus, ūkininkus? Ogi neregėto mūsų šalies istorijoje masto ūkininkų protestas su savo galinga technika Vilniuje, sausio 23–25d. Beje, tokie protestai vyko ir daugelyje Europos šalių, net nusirito iki Azijos žemyno – Indijos. Ko reikalavo mūsų stambieji ūkininkai iš valdžios? Iškelti 6 pagrindiniai reikalavimai. O svarbiausi – tai išartų daugiamečių pievų atstatymas ir akcizo suskystintoms naftos dujoms(SND) sumažinimas. Dabar stabdomas reikalavimas atkurti daugiametes pievas ir ganyklas. Galutinis sprendimas dėl prievolės jas atkurti planuojamas iki 2024 m. kovo 20 d. Vis vien reikės po truputį atstatinėti daugiametes pievas ir ganyklas dėl klimato kaitos reikalavimų, bioįvairovės sąlygų gerinimo. Vien pievų, šlapynių paukščių populiacija per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo dvigubai. 

Pasisekė ūkininkams išsireikalauti SND akcizo sumažinimo nuo 304 eurų/t iki 13 eurų/t, toks akcizas taikomas Latvijoje. Protesto metu buvo įtrauktas reikalavimas dėl pieno sektoriaus krizės. Apskritai, gyvulininkystės sektoriuje situacija kasmet blogėja, nes katastrofiškai mažėja pieno ūkių ir kitų naminių gyvulių bei paukščių. Pastebėjau, kad per protesto akciją gal tik vienas kalbėtojas priminė, jog Lietuvoje baigiamas sunaikinti kailinės žvėrininkystės verslas.

Jei stambūs ūkininkai problemas sprendžia organizuotai ir ryžtingai, ir beveik visada pasiekia teigiamų rezultatų, tai smulkieji ūkininkai, sodybų savininkai ramiai, be jokių „grasinimų“ piketuoti ar protestuoti į gatves neišeina. Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo pradžios ateinantys į valdžią vis žada remti smulkius ūkius, šeimos ūkius, bet nuo tų pažadų matome kasmet tik mažėjančių ūkių skaičių. Ir tik nedaugelis, kurie randa netradicinį ūkininkavimą ir verslą,  sugeba  išgyventi. Tiesa, kasmet atsiranda gražių sodybų, bet dėka miestiečių, besikeliančių gyventi iš miesto ir besikuriančių kaimo vietovėse. Bet paprastai tokie miestiečiai neužsiima prekiniu žemės ūkiu, o tik, geriausiu atveju, rūpinasi žemės ūkio produkcija patenkinti šeimų, giminių ir draugų poreikius. 

Soduose jau galima skiepyti rožes, vaismedžius, daugiausia kaulavaisius, nes vasaris tam tinkamas mėnuo. Reikia apžiūrėti, ar peliniai graužikai neapgriaužė kamienų žievės ir sutepti ją sodo tepalu, nenubalintus vaismedžius aptepti spec. mišiniu arba vandens emulsiniais dažais, praskiedus juos 6–8 kartus, darže lysves pabarstyti medžio pelenais, tuo pačiu sumažinsime dirvos rūgštingumą. Medžio pelenus daugiausia naudoju braškių, aviečių (iki 100 g/m2) ir bulvių tręšimui, be to, braškes ir avietes pelenai apsaugo nuo ligų, kai ant lapų pasirodo rudos dėmės.

Jau galima daiginti paprikas, kai kurių veislių pomidorus. Vasario pabaigoje laikas daiginti bulves, kurios bus skirtos ankstyvajam vartojimui (,,Adora“, ,,Colomba“, ,,Prada“, ,,Prior“).

Prekybos centruose jau pasirodė braškės iš Ispanijos, o Kėdainių šiltnamiuose skinami pirmieji agurkai. Na, ankstyvumu su jais galėtų pasivaržyti topinambai, kurių pasikasti galima kur neįšalusi žemė ir jei pirmiau to nepadarė peliniai graužikai. Jei laikysis tokios sąlyginai palankios temperatūros, turėtų ir iš klevų sula tekėti.

Jau ir gamtoje yra pavasario šauklių. Pamario krašte parskrido gervės, pilkosios žąsys, vasario 14 d. – vieversiai. Prieš pat Vieversio dieną (02–24 d.) ir pas mus padangėje pasirodė vieversėlis, gervės ir pulkai pilkųjų žąsų. Laikas smulkiems sparnuočiams ruošti inkilus, o pelėdoms, kai taip skuba pavasaris, gali būti jau per vėlu. Mūsų regione iš žiemaviečių atskrendantys paukščiai vėluoja savaite ir daugiau, nei Pietvakarių Lietuvoje, Pamario krašte. O pavasario balsų galima girdėti ir iš vietinių, pas mus žiemojančių sparnuočių. Tai iš didžiųjų zylių, naminių žvirblių, kovų, genių, meletų pakitusios elgsenos.

Na, o galutinai su žiema, ko gero, atsisveikinome per Vieversio dieną, vasario 24 d., žiemos šventėje ,,Trauk stintelę 2024“ Palūšėje. Neabejotinai, tai didžiausias rajone metų renginys, manau, vargu ar jam prilygs bet kuris būsimas. Tokia  žmonių ir mašinų jūra, prekių gausa, pramogų įvairovė – tiesiog stulbinanti. Ko gero, ši žiemos šventė Palūšėje nelabai nusileistų Kaziuko mugei Vilniuje. Kilo tokia idėja – jei būtų įvesta rinkliava už mašinų parkavimą, kad ir po vieną kitą eurą, tai labai pagelbėtų Palūšės kaimo bendruomenei klestėti, organizuojant aukšto lygio šventes. 

Pranas ZUBRICKAS