Jau prabėgo dvi kalendorinio pavasario dekados, o tikros pavasarinės šilumos dar nepajutome. Nieko stebėtino, kad turime šiemet tokį kovą. Jį galima buvo nesunkiai nuspėti iš praėjusio vasario orų.

Rekordinio pagal vidutinius temperatūros rodiklius vasario gamta, matyt, šilumos pasiskolino iš kovo. Bet nereikia nusiminti, kad kovą turime vėsoką. Yra didelė tikimybė balandyje sulaukti palankių orų ne tik žemės gėrybių puoselėtojams, bet ir mums visiems.

Kol dar neįsibėgėjo darbai ūkininkų valdomuose plotuose, jau žinoma, kad šiemet nereikės išarti daugiamečių pievų ir ganyklų. Seimas priėmė rezoliuciją dėl importo draudimo rusiškiems grūdams. Nežinia, kaip atsilieps vasarį anksti nutirpęs sniegas ir palikęs pliką žemę. Buvo gana ilgoki naktiniai šalčiai, tad ar nebus pakenkta žiemojančioms kultūroms.

Reikia tikėti, kad stambieji ūkininkai jau paruošė arba baigia paruošti žemės ūkio techniką, pavasario darbams įsigijo mineralinių trąšų. Nuo kovo pirmos galima tręšti laukus organinėmis trąšomis – mėšlu. Atėjus pavasariui, pats laikas dėl kenksmingų sveikatai nitratų, arseno junginių patikrinti šulinių ir artezinių gręžinių vandens kokybę.

Labiausiai yra sukrutę smulkieji žemės sklypų savininkai, dirba nuo apsišvarinimo kiemuose iki daigų auginimo ant palangių, inspektuose ir šiltnamiuose. Pernykščius lapus, šiukšles, visas bioskaidžias medžiagas galima deginti 30 m atstumu nuo pastatų. Prasidėjus kultūrinių augalų vegetacijai, kaip taisyklė, pradžiai reikalingos azotinės trąšos.

Auginant žieminius česnakus dažnai jau nuo pirmųjų lapų pasirodo gelstančių lapų galai. Tai rodo, kad yra azoto trūkumas. Geriausia paruošti tokios sudėties tirpalą: 10 l vandens ištirpinti 25–30 g karbamido. Taipogi labai svarbu patręšti avietes. 10 g karbamido arba 15 g kalio salietros 1m2, o turint medžių pelenų, ir jais pabarstyti. Svarbu ir mulčas.

Kol nepasirodė daigai ir reikalingas boro mikroelementas gausiam derliui. Išgrėbus braškynus ir mulčą, negiliai išpurenus žemę apie braškes, jas reikia patręšti perpuvusiu mėšlu (5–8 kg) arba amonio salietra 45–55 g/m2. Žinoma, paminėti visas kultūras ir viename straipsnelyje patarti, ką daryti pavasarį, beviltiška užduotis.

Visa tai šiais laikais galima rasti ir sužinoti visažiniame internete. Tiesa, kaip gi be ankstyvųjų bulvių savo sklypelyje. Jos jau turi būti daiginamos nuo kovo pradžios, ankstyviausios veislės yra Colomba, Prada, Adora, Prior, daug kam dar nuo senų laikų yra tebemėgstama Pirmūnė (Paspeška) bulvių veislė. 

Daug darbų pavasarį ne tik darže, bet ir sode su vaiskrūmiais ir vaismedžiais. Informacijos apie kiekvieną rūšį ar net veislę, kaip jas prižiūrėti, dabar be vargo galima ir internete, ir kitur.

Gamtoje, nežiūrint nepastovių, permainingų orų, su kiekviena diena pavasaris vis labiau įsigali. Gera žinia, kad po šios žiemos masiškai pušynams jau nebekenks pušinis pjūklelis, nes dėl ligų lėliukės stadijoje pastebėtas didelis jo mirtingumas. Jau daug sparnuočių rūšių atskrido iš žiemaviečių, ir gerokai anksčiau nei įprasta.

Tiesa, mūsų rytiniame šalies regione nėra to vaizdo, kokį galima stebėti Pamario krašte ar pietvakarinėje šalies dalyje. Pvz. Žuvinto biosferiniame rezervate jau vykdomos pažintinės ekskursijos stebėti sparnuočius,

Mėgėjiška lydekų žvejyba uždrausta iki balandžio 20 d. Jei kas nori žvejoti visais metų laikais, tiems, ko gero, reikėtų vykti į Mongoliją, ten kur mūsų poledinės žvejybos meistrai tapo pasaulio čempionais tiek komandų, tiek individualioje įskaitoje, nors būta ekstremalių sąlygų: šaltis iki -30 laipsnių, ledo storis ežere – iki 1 m. Nes pas mus griežti reikalavimai ir ribojimai, kiek galima sužvejoti ir net kokio dydžio žuvis.

Skaitytojams belieka palinkėti sulaukti šiltų pavasariškų šv. Velykų, o ruošiantis pavasarinei mugei, iš anksto pagalvoti, ką norima įsigyti (tik nepirkti dekoratyvinio invazinio augalo – apskritalapio smaugiko). Mugė Ignalinoje galimai vyks balandį, bet apie ją kol kas jokio pranešimo nėra.