Archeologai, valydami Žemaičių vyskupystės muziejuje aptiktą puodynėlę, viduje rado figos sėklyčių. Archeologas Mindaugas Brazauskas teigia, kad ši puodynėlė iš 15-16 amžių.

Aišku viena, jog 15-16 amžiais į Varnius kažkokiu būdu atkeliavo egzotiškosios figos. Šios uogos natūraliai auga Viduržemio jūros šalyse. Figos apipintos legendomis, plačiai naudojamos maistui. Tai „Rojaus sodų“ augalas, tas uždraustasis vaisius, kurį valgė Ieva, sakoma, buvo ne obuolys, o figa…

Išskirtinis vaisius atkeliavęs į Varnius. Kažkas labai norėjo varniškiams parodyti ir papasakoti apie stebuklingąsias figas. Galbūt kažkas iš vyskupo dvaro?

O ar negalėtume šios intrigos iniciatoriumi laikyti 1492 metų spalio 8 dieną Medininkų vyskupu konsekruoto Martyno II-ojo (Marcin Jan Lintfari)? Tai buvo vokiečių kilmės vilnietis. Mokėsi Lenkijoje, Italijoje studijavo teisę. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Italijoje praleido 30 metų. Protingas, mokytas ir uolus ganytojas greit įgijo Žemaičiuose palankumą ir populiarumą.

Jam vyskupaujant, buvo pastatytos bažnyčios Šaukėnuose, Linkuvoje, Butkiškėje, Tauragėje, Batakiuose, Švėkšnoje ir Saločiuose, įsteigtos altarijos prie Betygalos, Kelmės, Krekenavos bažnyčių, padidintos Varnių katedros ir Betygalos bažnyčių beneficijos. Vyskupo Martyno II iniciatyva, keletas kunigų kasdien chore giedojo brevijorių, paskyrė jiems duoklę iš Surviliškio dvaro pajamų. Iš popiežiaus Aleksandro gavo privilegiją, suteikiančią teisę Žemaičių vyskupijoje savo nuožiūra skirti kunigus. Visą savo turtą užrašė Varnių katedrai ir kanauninkams. Aktyviai reiškėsi politiniame gyvenime.

Mirė Žemaičių vyskupas Martynas II 1515 metais.