Šiandien beveik visų Europos šalių daliai ūkininkų buriantis stoti streikan prieš ukrainietiškus grūdus, reikėtų labai atsakingai pažvelgti į problemos esmę: ar tikrai didžiausia ūkininkų problema ES yra ukrainietiški grūdai? O gal kur kas didesnė problema rusiški grūdai? Kodėl Europos ūkininkai neprotestuoja prieš jų įvežimą? Negalime atmesti, kad konfliktą dėl ukrainietiškų grūdų skatina priešiškos jėgos, suinteresuotos, kad ES šalys kovotų su ukrainietiškų prekių įvežimu, o tuo pačiu ir su Ukraina. Turime suprasti, kad 2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija sujaukė visą Ukrainos žemės ūkio sektorių – daugelis jos Juodosios jūros eksporto centrų buvo užblokuoti, o dideli dirbamos žemės plotai dėl karo veiksmų tapo netinkami naudoti. Tai ar stosime į kovą dėl ukrainietiškų grūdų gorčiaus, kurie aplaistyti Ukrainos ūkininkų, liejusių prakaitą karo sąlygomis ir auginusių derlių?

Įtartinai šiandien atrodo tie ūkininkų protestai Europoje prieš ukrainietiškus grūdus, kadangi jų organizatoriai nėra tų šalių pagrindinių žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai. Tuo labiau, kad visi žinome, kad vasario 1 d. ES šalių lyderiai, vos pradėję Europos Vadovų Tarybą, pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, kuriam pritarė visi 27 Bendrijos šalių lyderiai. Tai kas ir prieš ką čia Europoje protestuoja? Kas slypi po šiais protestais ir kas yra jų organizatoriai? Kokie tikrieji protestų tikslai?

Prieš kelias dienas – vasario 24 d. visoje Europoje paminėjome antrąsias karo Ukrainoje metines, kai įvairiose Europos šalyse vyko mitingai palaikantys ukrainiečių ryžtą ir smerkdami rusų invaziją ir ES piliečiai ragino Vakarus teikti didesnę paramą Ukrainai.

Taigi neturėtume ieškoti priešų tarp Ukrainos ūkininkų ir ukrainiečių, kurie šiuo metu kovoja už visos Europos laisvę.