Nesibaigianti tema, nesibaigiantys verksmai – Lietuva skursta. Dabar paramą „nuskurdėliams“ teikiančios organizacijos paskelbė: skursta penktadalis lietuvių, tačiau pagalba jų nepasiekia, kaip jos sako, jų „neapima“.

Kokia išvada? Ogi reikia daugiau lėšų skirti vargšams lietuviams gelbėti. O jau tų lėšų skirstytojų tikrai atsiras, visokios nevyriausybinės organizacijos, tos pačios, kurios iš Vyriausybės lėšų, kitaip tariant, iš biudžeto, dar tiksliau – iš visų mūsų, pradedant kūdikiais ir baigiant pensininkais, išlaikomos, pasirengusios paaukoti savo laiką. 

Pinigus – ne, sakoma, kad labdaringose organizacijose, na, bent jau daugumoje, vidutinis atlyginimas svyruoja apie pusantro tūkstančio euriukų.

Kažkodėl dar sakoma, kad pinigai, kaip ir kitos gėrybės, valgomos ir nevalgomos, turi tokį kvailą įprotį – lipti prie skirstytojų rankų.

O gal visai nekvailą?

Tik, jeigu esate pensininkai, nekalbėkite, kaip ta bobutė: „Aš mokesčių nemoku, labdara už turtuolių pinigus perkama, ir tai gerai“.

Mokate, gerbiamieji, visi moka. Valgote? Nesvarbu, ar duonos kepalėlį pirkome. ar, čia, nuskurdėlių rėmėjų požiūriu, visai poniškai, – dešros gabalą, visi valstybei sumokame PVM – 21 procentą. Beje, šiuo atžvilgiu Europoje esame apie viduriuką: didžiausias tarifas ne pačioje turtingiausioje Vengrijoje, 27 procentai, labai turtingojoje Švedijoje – 25 procentai, o turtingajame Liuksemburge – mažiausias, 17 procentų. 

Prisimenate – PVM Lietuvoje buvo įvestas 1994 m. gegužės 1 d., ir tada jis buv. 18 procentų. 1998 m. gruodžio 23 d. jis buvo padidintas iki 19 procentų, o 2009 m. rugsėjo 1 d. – iki 21 procento. Turbūt prisimenate, kad tai padarė konservatoriai, ir kad kitos partijos tada žadėjo, kad jos, atėjusios į valdžią. būtinai sumažins PVM iki 18 procentų. 

Kiek partijų nuo to meto buvo valdžioje? Ir ana krizė baigėsi, ir kita prasidėjo, o PVM vežimas vis ten pat. 

Taigi, šitą mokestį mokame visi, ir veltėdžius išlaikome visi. Ko gero, viena prasme Europoje pirmaujame: pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių (nenorinčių dirbti) santykį.

Dar per visokius televizorius nuolat girdime, kad lietuviai pradėjo mažiau maisto pirkti. Prekybos tinklai pečiais gūžčioja: perka, kaip pirkę. Valgo žmonės, ir ką tu jiems padarysi, neįrodysi, kad jie blogiau gyvena, kad čia valdžia juos nuskurdino, ir jie neturėtų gadinti tą skurdą atspindinčios statistikos.

„Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis, apie pagal statistiką sumažėjusius pardavimus paklaustas, tik pasišaipė: čia jau ta statistika… 

Pas mus ne tik paramos skirstytojai verkia, šie – kad jų globotiniai skursta. Dar verkia visokių kavinių ir restoranų savininkai: vasarą nėra kam dirbti. Anksčiau vasarai studentai ateidavo, ir kokioje nors Palangoje pabūdavo, ir žiemai užsidirbdavo. 

Dabar gelbsti atvykėliai – žinote, kiek visokių virėjų iš Kirgizijos ir Tadžikijos pas mus atvažiuoja? Aš žinau, man tenka jų diplomus ir kitus dokumentus į lietuvių kalbą versti.

Man tai tik viena išvada peršasi: studentai vasarą neina užsidirbti todėl, kad jiems nereikia. Todėl, kad nuskurdę tėveliai savo vaikeliams pakankamai pinigų duoda: ir studijoms, ir poilsiui. Tokia tat nuskurdusi Lietuva.

Tiesa, studentai dar gali studijoms pašalpą pasiimti. Įdomu, kad jau prasidėjo tai, ko ir reikėjo tikėtis: atsirado nemažai „gudručių“, kurie pinigus ėmė, o grąžinti nebenori. Antstoliai ieško, o buvusių studentų Lietuvoje nebėra: išvažiavo į užsienius ir, kaip sakoma, adresiuko nepaliko. Bet čia jau kita tema.

Pašalpas, išmokas ir kitus už dyką mokamus, anot „pensininkų globėjos“ Vilijos Blinkevičiūtės, „pinigėlius“ didina kiekvienos kadencijos Seimas. Paprastai – prieš baigiantis kadencijai, kitaip tariant, prieš rinkimus. Paprastai todėl, kad valdantieji nori pasirodyti, kaip jie liaudį myli. Bet paprastai ta liaudis vis viena nuo valdančiųjų nusisuka ir renka kitus. Kodėl? Matyt, tikisi dar didesnių pašalpų.

Įsivaizduokite, kad kokia nors partija prieš rinkimus pažada, jog ji, atėjusi į valdžią, sumažins visokias pašalpas, o tuos pinigus skirs algoms didinti – gydytojams, mokytojams, policininkams – čia pagal abėcėlę, sąrašą būtų galima tęsti, girdi, gal tada bedarbiai užsinorėtų dirbti… 

Kažin, ar tokia partija apskritai patektų į Seimą?

Arminė Norkė ("Mūsų Ignalina")