Atgimstanti istorinė atmintis Tryškių seniūnijoje

Per pastaruosius dešimtmečius miesteliuose įvyko reikšmingų permainų, nors ne visos jos, kaip antai mokyklų, pašto skyrių uždarymas, yra geros. Sutvarkytos aikštės, poilsio zonos, suremontuoti pastatai yra dalis mūsų miestelių „veido“. O kaip juose atsispindi miestelių „siela“ – praeitis? Šiame straipsnyje pasakojama apie istorinės atminties išsaugojimo ir atgaivinimo iniciatyvas Tryškių seniūnijoje.

Praeitis nepamiršta Ubiškėje ir Dūseikiuose

Dirbdamas Tryškių seniūnu, A.Jokubauskis rūpinosi istorinės atminties įamžinimu ne tik šiame miestelyje. Jo iniciatyva Ubiškėje pastatytas paminklas išnykusiems kaimams atminti – taipogi retokas toks Lietuvoje. O šalia – stendai, kuriuose pasakojama Ubiškės ir gretimų kaimų istorija. Paprastai miestelių istorijos dalis perteikta straipsniuose, enciklopedijose ar kituose leidiniuose. Tačiau paprasti kaimai lieka už to informacinio lauko. Ubiškės stende primenami ir jų praeities fragmentai. Antra vertus, straipsniai, leidiniai yra tarsi „uždaryti“ bibliotekose, o čia – visiems viskas vieša ir lengvai prieinama.
Įrengus poilsio aikštelę Dūseikiuose, taip pat pastatytas gyvenvietės istorijos epizodus pasakojantis stendas.
Gyventojai taip pat kartais skiria dėmesio savo kaimų praeičiai. Štai Kiršiuose pastatyti net du paminklai kaimui – vienas prie gatvės, o kitas – Danieliaus Jeremino sodyboje.

Seniūnijoje gausu lankytinų objektų

Galima surengti ekskursijas, netgi temines, po Tryškių seniūniją. Sakykime, pirmosios ekskursijos tema būtų seniausioji praeitis. Patys seniausi praeities paminklai seniūnijoje yra Buišų kaimo piliakalnis, kartais vadinamas Tauragio, Senelės kalno vardais, ir Visginių kapinynas. Kelias link piliakalnio yra netoli tilto per Virvytę, kryptį nurodo informacinė rodyklė. Deja, toliau jokių rodyklių nėra, ir žmonės nė nežinotų, kad reikia pasukti į lauko keliuką, paskui lauku eiti link Virvytės, kol pamatysi slėnio pakraštyje kyšančią piliakalnio viršūnę.
O kitapus piliakalnio, už Virvytės, išlikęs pirmojo tūkstantmečio Visginių kapinynas, beje, sunkiai pasiekiamas ir randamas. Užtat, nors ir ne į temą, galima pasigrožėti geležinkelio tiltu per Virvytę ir linksmai čiurlenančia upe. Jei jau lankomės Buišuose, patartina žvilgtelėti į prie pat žvyrkelio išlikusias senąsias, gerai tvarkomas kaimo kapinaites. Jas dar XIX amžiaus pirmojoje pusėje turėjo bemaž kiekvienas kaimas, gausu jų ir Tryškių seniūnijoje, bet Buišuose nesunkiai aptinkamos.
Staurylų kaime yra kiek vėlesnio laikotarpio kapinynas ir senovės gyvenvietės vieta. Suprantama, šiame kapinyne ir gyvenvietės vietoje nieko nepamatysi, išskyrus žolę, medžius ir krūmus.
Vien žolynas ir Tryškių IX-XII amžių kapinynas netoli buvusių tarybinio ūkio gamybinių pastatų.
Deja, kol kas visur pasigendame informacinių stendų. Vadinasi, keliautojams patiems reikia susirinkti informaciją apie piliakalnį ir kapinynus. Gal kada nors ir prie Buišų piliakalnio, senųjų kapinynų atsiras stendai, pasakojantys apie čia archeologų atkastus kapus ir aptiktus radinius.
Kita ekskursijos tema būtų – lietuviškoji literatūra. Ekskursiją derėtų pradėti prie Ubiškės daugiafunkcio centro, kurio kieme stovi knygnešiams Domininkui Bubėnui, jo broliui Antanui, kunigui Ignui Vaišvilai, Feliksui Petravičiui, Feliksui Galminui atminti skirtas Vytauto Konstantino Savickio sukurtas stogastulpis. O šalia kapinėse, kalvelės viršuje, palaidotas vienas žymiausių Žemaitijos knygnešių Dominykas Bubėnas. Ubiškės bažnyčios šventoriuje palaidota šviesi asmenybė – draudžiamos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, Simono Daukanto globėjas, kunigas Ignas Vaišvila. Netoliese yra, nors ir netinka maršruto temai, garsaus Luokės parapijos dievdirbio Kazimiero Mockaus kapas.
Tryškių kapinėse palaidota rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, pasirašinėjusi Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Jos kapą žymi dar prieškariu sukurtas ir pastatytas paminklas. Kitose šalia esančiose kapinėse palaidotas rašytojos tėvas, dailininkas Ivanauskas.
Už Tryškių išlikęs Ivanauskų dvarelis, kuriame – rašytojos Lazdynų Pelėdos muziejus.
Religinio paveldo tema ekskursiją, aišku, būtina pradėti nuo Tryškių bažnyčios, statytos 1751 metais. Išraiškinga čia ir šventoriuje varpinė, įdomūs vartai ir tvora.
Klaipėdos gatvėje išlikęs senas koplytstulpis, įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Kadaise panašūs koplytstulpiai buvo gausiai paplitę sodybose, kaimuose prie kryžkelių ir kelių ar kapinaitėse. Labai mažai jų išliko.
„Liaudiškojo klasicizmo“ stiliaus Ubiškės bažnyčia pastatyta XIX amžiaus viduryje, vėliau buvo vietoje senojo padarytas naujas bokštelis. Abiejose bažnyčioje gausu religinio meno paminklų: altorių, paveikslų, skulptūrų, saviti interjerai.
Nors Tryškių bažnyčia statyta 1751 metais, joje yra įspūdingas XVII amžiaus pabaigoje profesionaliai sukurtas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorius su paveikslu. Regis, tai seniausias altorius rajone.
Tryškių simboliu tapo Šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas XIX amžiuje. Restauruotas 1983 metais, uždedant metalinį stogelį, su virš jo iškelta kaltos geležies saulute. Autentiška medinė Šv. Florijono skulptūra restauruota ir perduota saugoti Tryškių bažnyčiai. Dabar šiuo metu ant kolonos yra Šv. Florijono skulptūros kopija.
Labai senų laikų kapinių tvorų statybą mena abiejų Tryškių kapinių akmenų pylimų tvoros. Kadaise jos buvo plačiai paplitusios: akmenų nemūrydavo, bet kraudavo vieną ant kito. Daugelyje kapinių tokios tvoros išnyko, jas pakeičiant sumūrytomis tvoromis. Tryškiuose tokia unikali tvora tikrai verta lankytojų dėmesio.
Tryškių kapinės ypatingos ne vien tokia tvora. Tikriausiai Lietuvoje nedaug tokių miestelių kapinių, kuriose būtų gausu laidojimo kriptų. Vienos jų – tvarkingos, kitos – apgriuvusios. Vis dėlto svarbūs paminklai, pasakojantys apie kapaviečių tipus. Kas be ko, Tryškių kapinėse gausu ir XIX amžiaus-XX amžiaus pirmosios pusės antkapinių paminklų.
Kapinėse išlikusi dabar remontuojama medinė XIX amžiaus viduryje statyta bažnyčia. Ji kartu su bažnyčia ir varpine yra seniausi išlikę miestelio pastatai.
Prie kapinių vartų pastatytas stendas – tikriausiai retenybė Lietuvoje. Ne, šiame stende nėra įprastos informacijos apie kapinių tvarkymą ir įvairiausios paminklų gamintojų ir kapų tvarkytojų reklamos. Stendas skirtas kapinėms: jis taip ir vadinasi – „Tryškių kapinėse palaidoti žymūs žmonės“.
Labai smalsiam keliautojui galima nurodyti pokariu sugriautos Pabalvės protestantų bažnytėlės vietą prie Šiaulių-Palangos plento, tarp sankryžos ir kavinės pastato. Tiesa, paieškoti tektų, kadangi dabar griuvėsiai primena vešliai medžiais ir krūmais apaugusią kalvelę. Bažnytėlė nugriauta pokario metais, bet buvo likę laidojimo rūsiai, kuriuose kažkas seniai sudraskė karstus, išmėtė palaikus. Ši vieta – vienintelis dabartinės Tryškių seniūnijos kadaise gyvenusios protestantų bendruomenės priminimas.

(Bus daugiau)