Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį. Mūsų mintys – kaip vandens lašai. Kai daug kartų permąstome tas pačias mintis, jos kaupiasi į vieną didelį vandens telkinį. Iš pradžių jis nedidelis, po to auga, plečiasi, gilėja… Jeigu vis galvosime apie tą patį dalyką, apie tai, kas mums visiems svarbu – mūsų mintys susilies į ežerą ir galiausiai į didžiulį vandenyną! O kas, jeigu tos mintys būtų apie šildančius, kuriančius ir vienijančius jausmus, apie Mano ir Tavo Meilę Ignalinai? Liepos 15–21 d. žmonės mintimis, žodžiais ir darbais būrėsi švęsti gražiausio Aukštaitijos miesto, užauginusio Mane ir Tave, dieną. Ignalinos miesto šventė truko net 7 dienas, o Ignalinos vardas paminėtas 108 kartus… Kiek daug nematomo sakralumo ir paslapties yra visame kame. 

Apie Mane ir Tave užauginusios Ignalinos šventės akimirkas skaitykite ir kituose MI straipsniuose, o jų bus tikrai ne vienas, nes tiek daug visko Jonui, abiems Linoms ir Sigitai norisi Jums papasakoti. Kaip sakė vienas šventės dalyvių, menininkas Gintaras Gesevičius, mes turime dalintis viskuo, ką Aukščiausiasis siunčia per mus – nesvarbu kokia forma.  

Startą davė paslaptinga paroda

Pirmoji į vaizduotę žadinančią ir romantika alsuojančią parodą pakvietė Ignalinos viešoji biblioteka. Nors ignaliniečiai Bronislavą Palevičienę pažįsta kaip nuostabių, vienetinių prabangių papuošalų kūrėją, šįkart Ignaliną ir jos svečius moteris nustebino leidusi pasigrožėti sukauptomis kolekcijomis. Bibliotekos erdvėse iki pat liepos 31 d. galima apžiūrėti švenčiančiai Ignalinai skirtą porcelianinių skulptūrėlių ir lėlių iš Leonardo kolekcijos parodą. Ši ypatinga paroda neša nepaprastą žinią Ignalinos krašto žmonėms ir kviečia leisti sau įkvėpti oro, išsitiesti, leisti svajoti, leisti sau pasipuošti ne tik švenčių metu, leisti sau mėgautis ir nebijoti pamilti – pirmiausia save. 

O kas, jeigu iš tikrųjų Ignalina buvo ir yra užkerėta (ar pati netyčia užsikerėjusi) klestėjusių žemių, ežerų ir girių valdovė? O kas, jeigu viskas yra visai kitaip? Atsakymą surasti galite kiekvienas savo širdyje.

Oficialioji Miesto šventės dalis

Visą savaitę įvairiais renginiais savo žmones ir svečius džiuginusi Ignalina liepos 20 d., šeštadienį, pakvietė visus į Laisvės aikštę. Nuo pat ryto čia šurmuliavo amatininkai, prekybininkai, tautodailininkai, vyko įvairios edukacijos, pramogos, net pristatyta nuostabi knygelė vaikams. Po pietų, sulaukus svečių delegacijų ir gera nuotaika pasipuošusių visų švenčiančiųjų, pradėta oficialioji šventės dalis. Šventės veidas, kaip jau įprasta ir artima ignaliniečiams, buvo Marius Vilčinskas – dirigavęs, šildęs ir apkabinęs žodžiu, raginęs, kvietęs, dėkojęs. 

Autoriniu kūriniu „Skrybėlaitė“ į švenčiančiųjų širdis pasibeldė IRKC smuikininkas Žilvinas Aigiris Bulavas, o šį nuostabų kūrinį vizualizavo charizmatiškoji Donata su Amili. 

Švenčiančius Ignalinos žmones pasveikino meras Laimutis Ragaišis, linkėjęs įsimintinų ir gražių įspūdžių. Scenoje vienas po kito keitėsi sveikinusieji: Europos parlamento nariai, Seimo nariai, kaimyninių savivaldybių merai, kraštiečių klubo atstovai. Iš Lenkijos Serocko miesto atvykusi delegacija dėkojo už 25 metų draugystę. Visi Ignalinos kraštui atvežė glėbius palinkėjimų ir padrąsinimų kuriant ateitį. 

Regis, visai neseniai šitoje pačioje aikštėje dauguma alsavo šimtmečio Dainų šventės ritmu, dalinosi jauduliu. „Birželio 29 – liepos 6 d. dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių susikibo ne rankomis, susikibo širdimis! Susikibo užtvirtinti meilę ir ištikimybę savo prigimčiai ir savo kraštui! Šimtmetis mus telkiančios tradicijos. Visa Lietuva buvo prikaustyta prie radijo, televizijos, vyko į Kauną, Vilnių minėti šimtmečio Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“.

Aš irgi buvau šios didžios šventės dalis. Ir tikiu, kad mes dar ilgai gyvensime tuo, kuo užsipildė širdys! Dar ilgai lyginsime ir kartosime – kaip buvo per Lietuvos dainų šventės šimtmetį! 

Didelė garbė visiems Ignalinos krašto saviveiklininkams bei jų vadovams būti šios ištikimybės liudininkais ir dalyviais!“, – sakė M. Vilčinskas, pats buvęs vieningos Dainų šventės bendruomenės dalimi. 

Šiandien tos šventės akimirkos jau spėję atgulti į krašto metraštį. Meras L. Ragaišis dar kartą pasidžiaugė išgyventa galimybe ir padėkas bei atminimo medalius įteikė šimtmečio Dainų šventėje dalyvavusių Ignalinos krašto kolektyvų vadovams. 

Istorinis momentas

„Dažnai yra kartojama, kad vienintelis tikrasis palikimas, kurį perduosime ateities kartoms, yra Lietuvos gamta. Bet taip pat yra labai svarbu palikti tikrą, neišgalvotą, neiškraipytą istoriją. Šio Miesto gimtadienio proga visi ignaliniečiai gavo išskirtinę dovaną, galinčią kur kas daugiau atskleisti, kokia buvo ir kuo gyveno Ignalina beveik prieš 90 metų. Laisvės gatvėje gyvenantis Andrius Juodelis Ignalinai dovanojo jo name, ertmėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų rastus dokumentus. Tai 1938–1942 metais vokiečių pareigūnų ir vietos valdžios atstovų pildyti įvairūs blankai, raštai, įpareigojimai, pasiaiškinimai, vykdymai, sutartys, maisto talonai, šeimos kortelės, liudijančios tuometinių ignaliniečių gyvenimą. Šiuo metu ši muziejinė vertybė perduota Ignalinos krašto muziejui. Tikimasi, kad jau rudenį visi norintieji galės susipažinti su šiais dokumentais. O į sceną kviečiu Andrių Juodelį – žmogų, kuris ne tik išsaugojo istorinius dokumentus, bet ir suteikė galimybes su jais susipažinti visuomenei, dirbti istorikams, galbūt netgi atrasti savo giminės istorijos ženklų“, – pasakojo M. Vilčinskas. 

Už išties išskirtinę dovaną, už indėlį išsaugant Ignalinos krašto istorinį atminimą meras L. Ragaišis dėkojo A. Juodeliui. 

Laiškai

Dar viena dovana Ignalinai – prieš 21 metus rašyti ir prieš 20 metų pirmą kartą paviešinti Ignalinos karšto vaikų laiškai. Ar galite įsivaizduoti, kad prieš 21-erius metus mero patarėja Indrė Gruodienė, tuomet būdama laikraščio „Ignalina“ redaktore, skatino jaunimą svajoti, kaip atrodys Ignalinos kraštas po 20 metų. Ir kaip smagu, kad šie laiškai buvo atrasti būtent šiais metais prieš pat miesto šventę!

„Ignalina po 20 metų. Aš likau gyventi savo gimtajame mieste. Dirbu pradinių klasių mokytoja. Čia daug kas pasikeitė. Ignalina tapo neatpažįstamai graži ir moderni. Čia žiemą treniruotis olimpinėms varžyboms susirenka labai daug sportininkų. Mieste yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Miestą puošia atnaujintas savivaldybės pastatas, o priešais pastatą nauja aikštė, kurios centre – fontanas, trykštantis į viršų ir žėrintis skleidžiamoje šviesoje.“

Taip prieš 20 metų svajojo 6 klasės mokinė Eglė ir labai smagu, kad ji nė kiek neapsiriko, juk mūsų gimtoji Ignalina tikrai graži ir atsinaujinusi. O aikštės centre – trykštantis fontanas. Ignalinos grožį, jos traumą dar labiau paryškino Ignalinos rajono kultūros centro vokalinio ansamblio „Iš širdies“ atlikėjai  ir jų vadovė Loreta Kuksėnienė.

„Visus metus mieste pilna poilsiautojų ir turistų. Išdygo keletas naujų viešbučių. Miesto centre didžiulis restoranas… Prie mokyklos įsikūrė nauja raštinės reikmenų parduotuvė, o kultūros namuose įrengta didžiulė kino salė.  Jeigu norite pamatyti visa tai, ką aš aprašiau, atvažiuokite į Ignaliną, ežerų kraštą po 20 metų.“

Taip svajojo 6 klasės mokinė Dalia. Jos žodžius skambiomis dainomis užtvirtino Ignalinos rajono kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Atgaiva“, vadovė Vida Ksenzovienė.

„Žiūrint pro mūsų mokyklos langą matomas įspūdingas didžiulis Dysnų ežeras, pasipuošęs salomis.

Pasižvalgę po gimtąsias apylinkes, galime drąsiai teigti, kad Dūkšto miestelis  gali tapti ateities miestu, kuris atitiktų Europos standartus: žmonės čia rastų puikių, gamtos sukurtų vietų poilsiui.

Norėdami išsaugoti senovės lietuvių papročius, mokykloje galėtume įrengti mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo, lietuvių liaudies šokių būrelius įvairaus amžiaus mokiniams. Taip pat Dūkšto mieste galima būtų įrengti disko klubą, į kurį rinktųsi pilnamečiai. Čia būtų galima rengti įvairius koncertus.“           

Taip tuometiniai Dūkšto mokiniai įsivaizdavo savo krašto ateitį. Kaip gera, kad jau tada jaunimas svajojo išsaugoti senovės lietuvių papročius, šokį, muziką, dainą. Ir dar nuostabiau, kad šiandien viena iš šio laiško autorių Laura, įgyvendino svajonę su kaupu. Ji – tikrų tikriausia kultūros puoselėtoja IRKC Dūkšto padalinyje, į šventę atvykusi  su atsinaujinusiu Dūkšto krašto dainų ansambliu, kuriam ir vėl vadovauja sugrįžusi Dangutė Urbonienė.

„Mieloji močiute, rašau tau iš tavo tėviškės Kazitiškio. Močiute, Kazitiškis neatpažįstamai pasikeitė. Močiute, kad tu matytum kokie spanguolynai veši buvusio durpyno vietoje. O senojoje, dar lenkų pastatytoje arklidėje, įsikūrusi medinių žaislų vaikams įmonė. Senojoje klebonijoje įrengti senelių globos namai. Parką puošia neįprastos žalios skulptūros, yra net dviratis!“

„Būtent taip šeštokas Andrius močiutei aprašė Kazitiškį po 20 metų. Gal ir ne visos svajonės pildosi iš karto, gal kažkam tai bus idėja, ką galima nuveikti Kazitiškyje ateityje. Svarbiausia svajoti ir nesustoti, juk svajonės pildosi!“, – įkvepiančiai ragino M. Vilčinskas. 

Dovanų Ignalinai pynę vainikavo Ignalinos kultūros centro Didžiasalio moterų trio „Vėtrungė“ (vadovė Valentina Sinkevič), ką tik Ignalinos vardą garsinęs Čekijos tarptautiniame festivalyje „Auksinis takelis“.

Šventinėje programoje nuskambėjo net keturios dainos, skirtos mūsų mylimai Ignalinai. Gera matyti ir žinoti, kiek kūrybiškų, talentingų ir beprotiškai mylinčių savo kraštą žmonių čia gyvena, kiek dovanų jie įteikė brangiai Ignalinai ir kiekvienam iš mūsų. Tegul pildosi visos svajonės ir visi palinkėjimai!

Vakaro programa 

Nuo ryto iki vakaro mieste šurmuliavo šventinė mugė „Užuosk, pamatyk, mėgaukis“, Ignalinos krašto muziejus džiugino žingeidžius lankytojųus, nuo pietų aikštėje aidėjo vaikų juokas – kiemeliuose vyko pristatymai, edukacijos, kūrybinės dirbtuvėlės, smagios pramogos. Ignalinos geležinkelio stotyje prasidėjo ir per visą Ignaliną nuvingiavo  Turizmo informacijos centro gido lydima ekskursija „Varom po Ignaliną!“.

Nuo 21 val. plūdo pasiilgusieji šėlsmo. Preliminariais skaičiavimais, pasitelkus aikštę nuolat fiksuojančią kamerą, miesto šventėje ūžė per 5 tūkst. švenčiančiųjų. Vakaro programą pradėjo grupė  „Pelenai“ ir Česlovas Gabalis, vėliau juos pakeitė atlikėja GJan, grupė „Antikvariniai kašpirovskio dantys“, liepsnojančių būgnų grupė „Ritmas kitaip“. Šie pateikė staigmeną ir pačioms renginio organizatorėms Astai Sieliūnienei ir Donatai  Šimkūnaitei. Mandagiai į sceną pakviestos „dalykinio žodžio“, moterys gavo į rankas mušamųjų lazdeles. Pastatytos prie vandeniu užlietų būgnų jos privalėjo visą muzikantų parinktą kūrinį sugroti stebint ir raginant tūkstantinei miniai. Egzaminas išlaikytas, nepaisant to, kad nuo jų abiejų tekėjo vandens upeliai… Renginio organizatorius yra organizatorius, visada pasirengęs priimti visus iššūkius. O šis, regis, buvo dar ir smagus!

Muzikantų pasirengimas, žiūrovų raginimai kartoti kūrinius minutė prie minutės ilgino šventės programą, kurią užbaigė įspūdingas lazerių šou ir nakties diskoteka su DJ Augustyno. 

Persiritusi į sekmadienio paryčius, lydima didžiulės oranžinės pilnaties, Ignalina nuvargusi, bet laiminga užmigo, kad su naujomis idėjomis, įkvėpimu ir ryžtu pradėtų naują etapą.