Nuo seno pagal septynių brolių miegančių dienos (liepos 10-osios) orus buvo sprendžiama, kokie orai laukia likusią vasaros pusę, socialiniame tinkle rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Buvo tikima, jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar 7 dienas, o gal net ir 7 savaites. Bet jei šią dieną visai nelyja, irgi nėra gerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių. 

Liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių „šlapiausias“ būtent antrasis dešimtadienis (vidutiniškai su 30 mm kritulių) prasidedantis iš karto po septynių miegančių brolių dienos. Taigi, senolių pastebėjimas, kad liepa lietingiausias mėnuo, iš esmės yra teisingas. Tiesa, vakarinėje šalies dalyje lietingiausias paprastai būna spalis (o Laukuvoje, Mažeikiuose, Anykščiuose, Tauragnuose ir Utenoje – rugpjūtis). 

Pažvelgus į istoriją, 1961–2020 m. laikotarpiu (60 metų) tik 7 metus lijo visoje Lietuvoje, o 11 metų nelijo visai, likusius 42 metus lietus pasitaikė tik tam tikroje šalies dalyje. Teiginys, kad jei nelyja per Miegančius brolius, tai lauk sausros, puikiai pasitvirtino 1992 metais – sausra vietomis tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės.

Tačiau 1993 ir 2017-ieji šį teiginį paneigia. 

1993 m. nelijo nei vienoje stotyje, o visa vasara buvo labai lietinga – po Miegančių brolių nelijo tik vieną dieną. 2017 m. liepos 10 d. negausiai palijo tik pavienėse meteorologijos stotyse, tačiau lietingas laikotarpis tęsėsi iki rugpjūčio vidurio. Iš metų, kai lijo visose stotyse, kritulių gausa išsiskyrė 1980-ieji: per parą vidutiniškai Lietuvoje prilijo apie 20 mm (nuo 2,2 mm Utenoje iki 34,4 mm Telšiuose) ir lietūs tęsėsi iki liepos 28 d. 

Taigi, gerai paieškojus, galime rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių pranašystes faktų. Tikėti ar netikėti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau meteorologinė statistika aiškiai rodo, jog aiškaus ryšio tarp liepos 10-osios ir likusios vasaros faktiškai nėra.