Spalis atsisveikina su spalvų siautuliu

Gamta pereina į patį niūriausią laikotarpį, kai dienos katastrofiškai trumpėja, siaučia darganos, vėjai ir ruošiasi ateiti rimtos šalnos. Visa tai persiduoda ir mums – puola gripas, kovidas, dažną aplanko ir depresija.

Taigi, šiemet galima tvirtinti, kad nebeturėjome tokio rudens, kaip buvome jau pripratę paskutiniais metais. Jau rugsėjį pasirodė pirmos nedrąsios šalnos. Jų būta nemažai, tik rimtų dar nebuvo. Rimta šalna, kai nuo šalčio susmunka įkyri daržų piktžolė galinsoga (,,amerikonka“), o ji dar iki spalio 19 d puikiai žaliavo.

Spalio pirmos dekados pabaigoje turėjome keletą puikių ramių ir saulėtų dienų, kur net varnėnai džiaugėsi puikiu oru, bet apie tai truputį vėliau. Rudenio reikalai kaip ir aiškūs, meteorologų prognozės ateinančiai žiemai stingdančių speigų nerodo, tik sausiui žada rimtesnių šalčių. Viskas priklausys nuo El Ninjo, kai vandenyno ekvatorinėje dalyje necikliškai pasikeičia vandens srovių tėkmės kryptys.

Mūsų hidrometeorologai nurodo, kad tai tiesioginio poveikio Lietuvai nebus, bet per globalią atmosferos cirkuliaciją gali ir mūsų orus paveikti. O mus labiausiai liūdins lapkričio orai ir norėtųsi kuo greičiau sulaukti sniego. Beje, yra buvę metų, kai sniegas, užklojęs žemę lapkričio pradžioje, nenutirpęs išsilaikė iki balandžio.

Žemės gėrybių puoselėtojai, manau, yra suvedę savo ūkininkavimo veiklos rezultatus. Daugelio jie nedžiugina. Kartais būna atvirkščiai, kai gerai uždera kokia tai kultūra, bet ją sunku realizuoti ir kaina būna kritusi, o kai prastesnis derlius, lengviau realizuoti ir kaina pakilusi. Esu rašęs, kad sunkiau išvardinti, kurios kultūros prastai derėjo, o kam buvo palankios sąlygos.

Reikia pasakyti, kad derliaus dorojimo sezonas dar nesibaigė. Dar noksta remontantinės avietės, nes vėlai pradėjo ir nesuspėjo išnaudoti savo potencialo. Jau laikas iškasti žiemines bulves – topinambus, bet galima juos palikti ir žemėje iki pavasario. Tik nemaža tikimybė, kad tuo pasinaudos peliniai graužikai. 

Be pelno, ko gero, liko obuolių sulčių spaudėjai. Miškuose grybautojai dar randa keletą rūšių valgomų grybų, kai kuriuose raistuose gerai užderėjo spanguolės. Bet garantuotą derlių galima gauti tik įsirengus mini spanguolyną, auginant kultūrinių spanguolių veisles.

Gamtoje pats dramatiškiausias metas, kai medžiai ir krūmai atsikrato savo maitintojų – lapų, kurie draskomi lietingų gūsingų vėjų. Dar masiškai skrenda žąsys į Vakarų Europą, o elniams baigėsi ruja. Nustebino šiemet, kad sodybas pradėjo lankytis barsukai, o kad lapės sodybose lankosi vidurį dienos ir nebijo žmonių, jau nebestebina, net lapiukus vedasi sodybų ūkiniuose pastatuose.

Pagrindinė barsukų invazijos į sodybas priežastis – grambuolių (karkvabalių) lervos. Jos daugumoje yra paskutinėje stadijoje prieš kitais metais virstant vabalais. Tos grambuolių lervos, kurios yra 3–4 metų, barsukus labiausia ir domina, todėl sodybose, kur lengvesnės žemės, jie naktimis ir ieško grobio, išknaisiodami iki 20 cm ir gilesnes duobutes. Žiemoti lervos įsirausia žymiai giliau.

Tikriausiai būtų įdomus tyrimas, ar jaučia lervos, pasirinkdamos žiemojimui gylį, kokia šaltumo bus žiema. Reikia tikėtis, kad kitais metais bus didelis grambuolių bumas, jei barsukai ir lapės nebus stipriai apmažinę būsimų grambuolių skaičių.

Maloniai paskutinėmis spalio pirmos dekados dienomis nustebino gana didelis varnėnų ,,desantas“ Ignalinos mieste, Laisvės gatvėje, prie paminklo ,,bratkoms“, čia jie linksmai čiulbėjo šaligatvio medžiuose. Seniai jauniklius mokino čiulbėjimo, švilpavimo būsimam pavasariui. Tik vargu ar daugelis miestelėnų atkreipė į tai dėmesį. 

Bet, vis dėlto, pagrindinis šių metų akcentas – ar mūsų šalyje apsigyvenusios meškos ramiai užmigs irštvose, ar bastysis žiemos metu. Besibastantys lokiai gali kelti pavojų. Jei bus švelni žiema ir lokiai nebus įmitę ir sukaupę riebalų atsargų, susidūrimas su lepečkojais gali kelti pavojų. O medžiotojams duotas limitas iki kovo 31 d. sumedžioti 307 vilkus.