Šiandien, spalio 26 dieną, Seime buvo planuojama priimti galutinį sprendimą dėl viso Lietuvos žmonių nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, tačiau paaiškėjus, kad prie Seimo vyks mitingas, įstatymo svarstymas dėl NT apmokestinimo nukeltas vėlesniam laikui, esą norint rasti platesnį susitarimą dėl įstatymo priėmimo. 

Iš pradžių mokestis gali ir negąsdinti, bet vėliau, neatmestina, gali ir ženkliai didėti

Mitingo organizatoriai įsitikinę, kad naujasis NT mokestis yra ne kas kita kaip pinklės, reiškiančios tai, kad ilgainiui gali būti daugybė tokių atvejų, kad dėl šio mokesčio žmonės savo būstus gali prarasti. Juolab, kad ketinama apmokestinti visą turtą, įskaitant net ir suklypusias lūšnas bei garažus.

Apmokestinti visą lietuvių NT ketinama pagal Registrų centro nustatytas turto vertes, kurios kartas nuo karto gali būti keičiamos ir nebūtinai yra teisingos. Be to, baiminamasi, kad pagal skirtingas medianas skaičiuojamas mokestis pirmaisiais metais veikiausiai nebus labai didelis, kad nesukeltų didelio žmonių pasipriešinimo, tačiau jau vos po kelių metų, didelė tikimybė, kad šis mokestis gali ženkliai didėti.

Kiek tuštės piniginės, priklausys ir nuo vietos politikų malonės

Jei išdegs konservatorių sumanymas, naujo mokesčio neišvengs nei miestų, nei kaimų gyventojai. Naujas mokestis gali sužlugdyti ir taip tuštėjančius regionus, o ilgainiui žmonės gali likti ir be savo turto.

Be to, šio mokesčio dydis priklausys ir nuo kiekvienos savivaldybės vietos politikų malonės, mat būtent jie galės nustatyti tikslų mokesčio dydį nuo 0,05 iki 4 proc.

Jei vietos politikai bus mielaširdingi ir nustatys mažiausią mokesčio dydį, gal žmogui ir užteks sukrapštyti nedidelę sumą naujam NT mokesčiui, bet jei politikai ims ir sugalvos pritaikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą, ne kiekvienam žmogui tokia našta būtų pakeliama, mat kai kuriems už nekilnojamąjį turtą tektų mokėti net ir po kelis šimtus eurų per metus, o kai kam tas mokestis artėtų net ir prie 1 000 eurų ribos.

Ir nors galutinis sprendimas dėl šio mokesčio dar nepriimtas, tačiau tikimybė, kad jis gali būti nepriimtas, nėra didelė. Juolab kad per praėjusią savaitę Seime taip ir neatsirado nė vieno siūlymo, kad šio mokesčio būtų atsisakyta ar bent jau, kad būtų pažabojama įstatyme užprogramuojama vietos politikų savivalė – niekas net nepateikė siūlymo, kad būtų taikomos mažesnės mokesčio dydžio nustatymo žirklės. Vis tik bus svarstoma, kad mokestis siektų nuo 0,05 iki 4 proc. turto vertės.

Geriausiu atveju galima nebent tikėtis, kad galbūt, jei Seimas pritars, gal bus neapmokestintas pirmasis žmonių būstas. Siūloma, kad už pirmąjį būstą NT mokestis nebūtų taikomas, kad bent jau vienintelius namus turintieji jaustųsi saugūs. Tačiau ar bus priimtas toks siūlymas, kol kas dar nežinia.

Baiminamasi, kad pagal skirtingas medianas skaičiuojamas mokestis pirmaisiais metais veikiausiai nebus labai didelis, kad nesukeltų didelio žmonių pasipriešinimo, tačiau jau vos po kelių metų, didelė tikimybė, kad šis mokestis gali ženkliai didėti.

Ilgainiui savivaldybėms kyla grėsmė priverstinai mokestį didinti

O visuomenė susiskaldžiusi – vieni sako, kad NT mokesčio jau seniai reikėjo, esą nieko tokio – dauguma mokės vos keliolika eurų per metus, tačiau sudėjus bendrai tai bus solidus biudžeto papildymas. Kiti gi svarsto, kad toks dabar stumiamas įstatymas taps puikia priemone vėliau centrinei valdžiai mažinti regionams skiriamą finansavimą.

Kraštietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas sako, kad nors yra galimybė, jog vietos politikai galėtų nustatyti net ir 4 proc. NT mokestį, jis netiki, kad savivaldybių politikai šitaip eitų prieš savo žmones.

„Tie skaičiavimai dėl 4 proc. yra kas būtų, jeigu būtų. Aš netikiu, aišku, kad savivaldybės eitų prieš savo žmones.

Tačiau kitas variantas yra toks, kad štai, tarkime, Kėdainiai norėtų pastatyti baseiną. Eina ir prašo centrinės valdžios finansavimo. O ši pasikelia dokumentus, pamato, kad pas mus taikomas 0,05 proc. NT mokesčio tarifas, ir sako – o jei padidintumėte mokestį, surinktumėte pinigų“, – hipotetinę situaciją modeliavo politikas ir pridūrė, kad tokios plačios NT mokesčio tarifo žirklės galėtų tapti akstinu skirti mažesnį finansavimą savivaldybėms ir tai taptų motyvacija joms tą mokestį pakelti. Atsidurtume tartum spąstuose.

Žmogų, per gyvenimą sąžiningai uždirbusį ir pastačiusį namą, dabar pavers to namo nuomininku. O neduok Dieve, jis pasens ar susirgs, taps nedarbingu ir nepajėgs mokėti nuomos už savo paties namą, tada ateis antstoliai ir atims namą iš jo ir jo vaikų Valstybei…

Puiki priemonė ištuštinti regionus

Politologas Vytautas Sinica savo socialiniame tinkle rašė, kad numatomos NT tarifo žirklės yra milžiniškos. Kaip jau minėta, konkretų dydį parinks savivaldybė. Tai programuoja, kad už tą patį turtą tarp savivaldybių bus mokama skirtingai.

„Valdžia gudri – nustato plačias žirkles ir tarsi nusikrato atsakomybę. Juk jei kas nustatys didelį NT mokestį, tai savivaldybės. Bet kalta Vyriausybė ir Seimas, nes tą leido ir užprogramavo“, – rašo jis.

O regionai, tikėtina, taps šio mokesčio aukomis.

„Naujame projekte nustatoma, kad mokesčio mokėjimą ar ne lems santykinė jūsų NT vertė toje savivaldybėje. Vadinasi, didmiesčiuose kartelė bus aukščiau, provincijoje daug žemiau. Jeigu bus taikomi aukštesni tarifai, tai lengvai taptų galutinio provincijos ištuštinimo priemone“, – pridūrė jis ir teigė, kad NT mokestis negali būti didesnis nei 1 proc.

„Valdžia gudri – nustato plačias žirkles ir tarsi nusikrato atsakomybę. Juk jei kas nustatys didelį NT mokestį, tai savivaldybės. Bet kalta Vyriausybė ir Seimas, nes tą leido ir užprogramavo“.

Bandys susidoroti su smulkiais verslininkais?

Teisininkas Dominykas Vanhara mato ir dar vieną paslėptą tokio mokesčio niuansą – kadangi tarifo dydžius savivaldybės nustatys pačios, jos skirtingam NT galės priskirti skirtingą mokesčio tarifą. Tarkime, komercinės paskirties nuomojamam NT bus padarytas 0,05 proc. mokesčio tarifas, o gyvenamosios paskirties nuomojamiems būstams – 4  proc. tarifas.

„Motyvą sugalvos, patikėkit. Pvz., kad „visokie spekuliantai dirbtinai išpučia NT kainas Vilniuje ir trukdo jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą“. Ir tuomet visi fiziniai smulkūs NT nuomotojai gražiai ir tvarkingai susirenka savo žaislus ir šios smėlio dėžės bei užleidžia vietą rimtesniems dėdėms ir tetoms“, – rašo teisininkas.

Tiesa, dar vienas kuriozas – valdantieji geranoriškai sugalvojo, kad senjorai gali būti atleisti nuo NT  mokesčio iki mirties, bet mokesčio, žinoma, ji nepamirš, tik susimokėti jį turės turto paveldėtojai.

„Jei senjoras neišgalės susimokėti užkelto NT mokesčio, jam šio mokesčio mokėjimas bus atidėtas iki mirties, o tuomet NT mokesčio skolą po senjoro mirties sumokės paveldėtojai iš paveldimo turto. Ir tvaru, ir įtrauku, ir rūpestis paprastais žmonėmis. Beveik net ašarą nubraukiau nuo to neapsakomo valdžios gerumo“, – šaržuoja D. Vanhara.

Mokestinės žirklės – nuo 0,05 iki 4 proc. Jei savivaldybė žmonėms nustatytų 4 proc. mokestį, mokėti tektų šimtus eurų per metus.

Kėdainiečiai pasipiktinę – kas buvo mano, tapo kažkieno kito

Na, o kėdainiečiai socialiniame tinkle neslepia nusivylimo planuojamu mokesčiu. Juo labiau kad nežinia, kokios jų turimo nekilnojamojo turto vertės bus po jų perskaičiavimo Registrų centre.

Marija Bugvilienė feisbuke rašo: „Kasmet tiek mokėti? Jie išprotėję. Iš kur pensininkui paimti tiek pinigų?“.

Gražvydas Dmukauskas įsitikinęs, kad pradžioje mokestis bus nedidelis, bet vėliau palaipsniui augs: „Pradžioje tiek nebus. Bus keli eurai, o kai kerpamos avelės pripras, tada ir bus galima nulupti kailį“.

„Varles pradeda virti šaltam vandeny! O toliau vis karštyn….“ – antrina ir Daiva Paulauskienė.

„Tokį variantą galėjo pasiūlyti tik žmogus, neturintis „stiprių smegenų“. NEPRITARIU šiam mokesčiui!!!“ – rašo ir Janina Dubinkienė.

„Vos prabalsavome už gražiai suokiančius žmogelius į valdžią, vos pateko prie lovio – ir pradėjo veikti prieš mus visus. Tiesiog, kaip priešai Lietuvos. Aš pakraupus.

Žmogų, per gyvenimą sąžiningai uždirbusį ir pastačiusį namą, dabar pavers to namo nuomininku. O neduok Dieve, jis pasens ar susirgs, taps nedarbingu ir nepajėgs mokėti nuomos už savo paties namą, tada ateis antstoliai ir atims namą iš jo ir jo vaikų Valstybei…. Lauk tuos konservatorius su liberalais iš valdžios, o einant į rinkimus rudenį balsuoti tik už tuos, kurie savo rinkimų programoje aiškiai įsipareigos Lietuvai grąžinti teisingumą ir padorumą: paskelbti tokį antžmogišką įstatymą negaliojančiu.

Laukiame LR Prezidento VETO“, – rašo Eurika Turonienė.

„Sako ES reikalauja papildomų mokesčių įvedimo (jei norima neprarasti europinių pinigų). Kaip sakiau, taip ir sakysiu, nemokami baliai turi savo kainą.

O reziumė tai prisiminiau seną J. Biliūno kūrinį „Brisiaus galas“, kai senas šuo, norėjo tik kojas savo šeimininkui palaižyti, o jis… Taip ir mūsų valdžia su mumis elgiasi: mes jai kojas „laižom“, o ji štai kaip su senoliais ir visais kitais… O ir ne tik senoliams baisu. Ir jaunimui ne ką lengviau. Ypač jei paimtos paskalos ir panašiai.

Žinoma, tada „įsijungs“ valstybinis – politinis/ politikierinis gailestis: savivaldybės stengsis būti geros – mažins mokesčio koeficientą, mūsų išrinktieji Seimo nariai – skirs  kompensacijas. Visi ale geri bus… apdurninę mus… Ir dar, ir dar kartą pasinaudoję mumis sakys: balsuokit už mus, mes jums padėsime: sumažinsim, atleisim. Prieš tai nuskurdinę ir atėmę. Ir ką mes? Lauksim, galvosim… apie savus ir svetimus politikierius, bet ne apie reikalo esmę?

Daug kam, po šio įstatymo priėmimo, gali tekti likti be nuosavybės, nuosavus butus palikti ir prisiglausti socialiniuose būstuose ar kur kitur.

O Seimo nariai, šiandienos valdžia dar vis kalba apie šeimų stiprinimą, vaikų auginimą, gimstamumo didinimą. Melagiai?

Bet net ir melui yra ribos. O gal jau nėra?

Man gėda, kad susiformavo tokia politikų kasta. Erzina žmones, viešai tyčiojasi iš jų ir „prichvatizuoja“ paskutinius marškinius. Jau nekalbu apie tai, ką dabar išgyvena eilinis žmogus išgirdęs, kas jo gali laukti.

Manau, kad ši valdžia kuria naujas vidines grėsmes ir žmonių nesaugumą.

Nepritarti šiam įstatymo projektui, tikiuosi, užteks dar valdžios proto likučių, bet to dabar jau maža.

Nemanau, kad nėra Lietuvoje politinių partijų, judėjimų, lyderių, kurie pažadintų Lietuvos žmones ir padėtų pastovėti už save“, – rašo viena iš žinomiausių kėdainiečių Nijolė Naujokienė.

Eglė KUKTIENĖ, („rinkosaikste.lt“)