Lietuvoje mažą vidutinę pieno kainą lemia tai, kad daug smulkių ūkininkų pagamina sąlyginai mažai pieno, o mažai didelių ūkininkų – daug, ir tai yra didelė problema, sako žemės ūkio viceministras.  

„Kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia sausį kaina, kurią pamatėme ir vertinome, buvo 69 centai, tai reiškia, kad nepriklausimai nuo krizės yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas. 

Jo teigimu, vasarį 91 proc. visų ūkininkų už litrą pieno gavo 15-30 centų – jie pagamina apie 29 proc. viso pieno. Likę 9 proc. ūkininkų pagamina 70 proc. pieno ir jiems buvo mokama 35-80 centų.  

P. Astrausko teigimu, vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė pieno kaina krito dar 17 proc., o nuo gruodžio iki vasario pabaigos pienas atpigo apie 28 proc. Vidutinė pieno kaina, viceministro teigimu, vasarį siekė 368 eurus už toną. 

Pasak jo, ministerija ilgainiui ketina spręsti smulkiųjų ūkininkų problemą – skatins juos restruktūrizuotis ir kooperuotis taip  įgaunant didesnes derybines galias. Anot jo, nuo 2024 metų susietoji parama už pienines karves būtų moka atsižvelgiant ir į tai, ar ūkininkas pieną parduoda per kooperatyvą, ar ne.  

„Kad paskatintume ūkininkus kooperuotis ir didinti kooperatyvų derybines galias“, – komitete aiškino viceministras. 

Siekiant efektyvesnės vadybos, ketinama įkurti pieno klasterius – tam būtų numatyta ir finansinė parama. P. Astrauskas taip pat pabrėžė, kad bus keičiamas Pieno įstatymas.  

Viceministras pranešė, kad dar kartą bus kreipiamasi į ES žemės ūkio komisarą su prašymu aktyvuoti krizių rezervų fondą. Taip pat ministerija planuoja derėtis dėl galimybės gauti lengvatines paskolas biologinio turto įsigijimui, o tai, P. Astrausko teigimu, skatintų atstatyti veislines bandas arba investuoti į jų plėtrą.