Telšių „Žemaitės“ gimnazijos mokinė Emilija Jokšaitė jodinėja nuo 5-erių metų, nors pati sakosi tam tikra prasme pradėjusi draugauti su žirgais anksčiau. Dar prieš dvejus metus nugalėjusi 40 bei 48 km ilgio ištvermės jojimo varžybose, mergina kurį laiką buvo metusi žirginį sportą ir susidomėjo boksu. Tačiau šiemet vėl grįžo prie žirgų ir su jauna kumelaite Dua Lipa laimėjo 14 km ištvermės jojimo varžybas. Iki šios pergalės Emilijos laukė ilgas ir sudėtingas kelias.

„Pačiupinėjau ir sakau – karvė“

Pirmieji su žirgais merginos prisiminimai susiję su pajūryje įsikūrusiais žirgynais, kuomet ją, dar visai mažą, užsodindavo pajodinėti ant ponių. Šeimos išvykos prie Baltijos jūros anuomet neapsieidavo neužsukus į netoli Palangos įsikūrusius žirgynus. Sykį mergaitę ant jau didelio žirgo užkėlė močiutė. Nuo tada žirgai Emilijai nebeišeidavo iš galvos, pradėjo norėti savo ponio. Galiausiai kartą prieš šv. Kalėdas tėtis iš Vokietijos parvežė jai dovaną. „Man užrišo akis ir sakė gyvūnas, tik jam reikia pačiupinėti ausis. Pačiupinėjau ir sakau – karvė“,– prisiminė mergina. Nuėmus nuo akių raištį, paaiškėjo, kad ta karvė iš tikrųjų yra ponis. Mergaitei tuomet buvo vos penkeri metukai. Ponį pavadino Aura. Nuo tada Emilija jodinėja jau daugiau kaip dešimtmetį.

„Aišku, visko buvo, nukritimų ant žemės – irgi. Juk iš pradžių neturėjau jokios patirties“, – prisiminė jodinėjimo pradžią Emilija. Ilgainiui ta patirtis kaupėsi, mergaitė treniravosi netoli Telšių esančiame jojimo klube „Topolis“, pradėjo dalyvauti varžybose. Žirginis sportas, lyginant su anglosaksiškomis šalimis, Lietuvoje nėra itin populiarus, tačiau ir mūsų šalyje vyksta įvairių tipų varžybų: konkūrai, dailusis, ištvermės jojimai. E. Jokšaitė pasirinko pastarąją rungtį.

Joti tenka miškais

„Joti tokiose varžybose reikia du ratus, didelė trasos dalis eina miškais, ir tai nėra taip paprasta, kaip iš šalies žiūrint gali pasirodyti“, – pasakojo Emilija. Anot jos, galutinis rezultatas labai priklauso nuo visos komandos veiklos, svarbu ir žirgas, ir raitelis, ir aptarnaujantys žmonės. Pasibaigus pirmam ratui, tikrinama žirgo būklė, matuojamas pulsas ir, tik jei viskas gerai, leidžiama po pusvalandžio poilsio joti antrąjį ratą. Jojant su jaunesniu nei penkerių metų žirgu, neleidžiama dalyvauti ilgesnėje nei 40 km trasoje, kad dar jauni žirgai nebūtų per daug nualinti. Pasak Emilijos, pusę tokios distancijos (20-24 km) jojikas įveikia per vidutiniškai 80-90 minučių. Tempas labai priklauso ir nuo žirgų veislės.

„Taip jojant, svarbu yra viskas. Žirgas gali pasibaidyti, joti tenka skirtingu gruntu, miške, pievoje. Būna – į kalną, būna – keliu, kai greta važiuoja mašinos. Nors, žinoma, trasą stengiamasi parengti taip, kad jojikai kuo mažiau susidurtų su kitais eismo dalyviais. Būna, kad gyvūnas ko nors išsigąsta ir sustoja. Ir tu turi jį suvaldyti, pasiekti finišą, o laikas, per kurį reikia įveikti visą atstumą, nėra didelis“,– sakė Emilija. Tačiau pasiekusi tam tikrų laimėjimų, kuriam laikui mergina apleido šį sportą. Jojimą pakeitė boksas. Bet patyrusi kelio traumą, Emilija pamažu grįžo prie žirgų. Tiesa, jodinėdavo tada labiau pramogai. Tai tęsėsi tol, kol jos akiratyje atsirado jauna kumelaitė, pavadinta garsios dainininkės vardu Dua Lipa.

Ilga pirkimo istorija

Šią kumelaitę Emilija pirmą sykį pamatė Vokietijos žirgyne, netoli Brėmeno. Labai jos norėjo, bet kaina už tada dar visai jauną, neprajodinėtą kumelaitę pasirodė per didelė. Tąsyk svajonės teko atsisakyti. Vėliau, artėjant šv. Velykoms, mergina pamatė internete, kad Dua Lipa pardavinėjama jau už priimtinesnę kainą. „Sakau tėvams – perkam“,– prisiminė mergina. Įkalbėti lyg ir pavyko. Bet pirmasis bandymas įsigyti šią kumelaitę tesibaigė žirgo savininkų iš Vokietijos pažadu pagalvoti. Po šv. Velykų netikėtai paaiškėjo, kad Dua Lipa jau parduota.

„Turiu tokią bėdą, kad, padažnėjus pulsui, pradeda bėgti iš nosies kraujas. Tai nėra liga. Tiesiog pulsas“,– pasakojo Emilija. Mergina prisimena, kad sužinojus, jog Dua Lipa parduota, rankos nusviro ir ji pajuto, kaip iš nosies ėmė tekėti kraujas. „Gal kokias dvi valandas ant žemės pragulėjau, mama jau ruošėsi vežti į ligoninę, nesisekė sustabdyti kraujavimo“,– prisiminusi apmaudą dėl žirgo, pasakojo Emilija. Tėvas tada vėl skambino į Vokietiją, kaip pradėjo ieškoti kito žirgo. Po kurio laiko, kai lyg ir pavyko surasti kitą arklį, paaiškėjo, kad žirgyno Vokietijoje savininkai atpirko Dua Lipą iš jaunų arklių prajodinėjimu užsiimančios moters. „Pamenu, tėtis tada paklausė, kurio arklio tu nori. Norėjau, aišku, Dua Lipos.“

Ir krytis, ir pergalė

Dua Lipos teko palaukti. Mat ji tebebuvo per jauna kumelaitė. Kai jai suėjo treji metai, buvo prajodinėjama jojimo mokykloje ir tik tada šeima galėjo ją pasiimti. „Praėjusių metų liepos 3-iąją atsivežėm ją į Lietuvą“, – šypsodamasi prisimena Emilija.

Prasidėjo ištisi mėnesiai sunkaus, kantraus darbo. Tačiau šią gegužę nutiko incidentas. Jojant į apačią kalno šlaitu, Dua Lipa kažko pasibaidė. „Čia buvo ir mano kaltės. Neturėjau atsipalaiduoti, juk žinojau, kad joju jaunu, nepatyrusiu arkliu“, – pasakojo mergina. Netikėtai kumelaitė staigiai sustojo ir, pasukusi galvą, netyčia trenkė jojikei į veidą. Mergina nukrito, išsigandusi kumelaitė taip pat apsivertė. Nors rimtų sutrenkimų Emilijai nepavyko išvengti, didesnių traumų už išnirusį piršto sąnarį, sutrenkimus ir nusibrozdinimus, laimė, nebuvo.

Praėjus maždaug savaitei, mergina jau vėl sėdėjo balne. Paskatinta draugės, neplanuotai sudalyvavo šiemet vykusiose ištvermės jojimo varžybose ir jas laimėjo. Įdomu, kad kumelaitė Dua Lipa yra tos veislės, kuri skirta dailiojo jojimo varžyboms. Tačiau Emilija sako matanti, jog, nepaisant to, kumelaitė daug labiau tinka ištvermės jojimo varžyboms, tad jau nebeverta blaškytis.

E. Jokšaitės komandoje yra ir šeimos nariai. Tėtis varžybų metu paprastai atsakingas už žirgo pervežimą, seneliai užsiima reikalingu inventoriumi, kitokiais darbais, ji pati – jodinėja. „Komandos pavadinimo kol kas neturim, bet susikursim, manau, kitais metais“, – šypsosi mergina. Dua Lipą, kaip ir kitus turėtus žirgus bei ponius, atkakli mergina nuo mažens prižiūri pati. Reikia manyti, apie šią darbščią, šaunią jojikę ir jos pergales dar ne kartą išgirsim.