Užšalo vamzdžiai, užšalusių vamzdžių atšildymas, vandentiekio vamzdžių apsauga nuo užšalimo 

Dažnas reiškinys, paspaudus šaltukui, kai nuosavame sklype užšalo namo vandentiekio vamzdis – jo viduje susidarė ledo kamštis. Tuomet nuosavo namo gyventojai negali naudotis vandeniu. O jeigu užšalęs vamzdis dar ir sprogs nuo ledo spaudimo, tai gali virsti daugybiniais nuostoliais.  

Išeitis viena – ištirpdyti ledo kamštį ir tai padaryti galima skirtingais būdais. Variantai priklauso nuo to – ar tai plastikinis vandentiekio vamzdis, ar daugiasluoksnis iš metalo ir plastiko. Vamzdžio atšildymo būdas priklauso ir nuo jo vietos: užšalęs vamzdis guli po žeme už pastato ribų arba vamzdis užšalo po namo pamatais, rūsyje.

Vamzdžių užšalimo priežastys

Pagrindinė priežastis – vandentiekio vamzdžio klojimas nepakankamame gylyje (0,5-0,7 m), mažesniame nei įprastas Lietuvoje įšalo gylis, pernelyg arti žemės paviršiaus. Tokios technologinės klaidos daromos dar vamzdžio klojimo etape, bandant sutaupyti. Pagal normatyvus Lietuvoje priimta kloti vamzdžius 1,5-1,7 m po žeme, žemiau įšalo gylio, tuo apsaugant vandentiekį nuo užšalimo. 

0,5-0,7 m gylyje neužšąla tik buitinių biologinių nuotekų vamzdžiai. Nuotekų vanduo yra šiltas (apie +8º C), todėl šaltos žiemos nesukelia nuotekų apledėjimo. O dar neužšąla didelio skersmens centralizuotos magistralės vamzdžiai, kuriuose vanduo nuolat juda. Privačiame sklype įprastai naudojami mažo skersmens plastikiniai vamzdžiai (20-32 mm), toks dydis neapsaugo nuo užšalimo. 

Kita priežastis – klojant pernelyg mažame gylyje požeminis vandentiekio vamzdis nebuvo apšildytas termoizoliaciniu sluoksniu. Iš esmės, kloti vandentiekį 0,7 m gylyje galima, bet tokiu atveju būtina jį termiškai izoliuoti dar klojimo etape apsidraudimui nuo užšalimų ateityje. 

Vanduo nuosavo sklypo vandentiekio vamzdyje gali užšalti ir todėl, kad naktimis dažniausia nenaudojamas, nejuda, užsistovi. Kai naktį spaudžia speigas, nenuostabu, kad nejudantis vanduo vamzdyje lengvai užšąla ir suledėja. Todėl kartais siūlomas radikalus apsaugos nuo užšalimo būdas – artėjant stipriam šalčiui reikia visai nakčiai palikti paleistą vandenį. Pakanka plonos čiurkšlelės, tekančios iš čiaupo visą naktį, užtat bus užtikrintas vandens judėjimas, vanduo vamzdyje neužšals. 

Dar viena statybinė klaida, daroma vamzdžių klojimo metu ir sąlygojanti užšalimą – nebuvo užtikrintas reikiamas vamzdžių nuolydis po žeme. Tinkamas nuolydis palengvina vandens tekėjimą, o lėtai tekantis arba stovintis vanduo greičiau užšąla. 

Užšalusio vamzdžio atšildymas

Pastebėta, kad užšalę plastikiniai vamzdžiai nesprogsta. Polimerų lankstumo dėka jie tik išsipučia, o po atšildymo grįžta į normalią formą. Tuo tarpu metaliniai, ketiniai vamzdžiai ir daugiasluoksniai metalo-plastiko vamzdžiai, išsipūtę, sprogsta. Užtai metalinius galima kaitinti atšildymo metu, o plastikinių – ne (dėl rizikos juos netyčia išlydyti). 

Labiausia priimtinas visų medžiagų vandentiekio vamzdžių atšildymo būdas – karšto sūdyto vandens įpylimas į juos. Proceso metu reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. 

1. Pradžiai parūpinama laisva prieiga prie vandentiekio vamzdžio iš namo vidaus. Nes į vamzdžio vidų reikės pilti karštą vandenį. 

2. Iš namo į vandentiekio vamzdį įkišama ilga kieta žarna (tinka laistymo žarna). Žarną reikia prastumti kuo giliau į vamzdį, pageidautina, kad žarnos galas įsiremtų į ledo kamštį. 

3. Ruošiamas karštas sūdytas vanduo, negailint druskos, ir pilamas per žarną į užšalusio vamzdžio vidų. 

4. Kai ledo kamštis palaipsniui pradės tirpti, prasidės tirpstančio vandens judėjimas atgal į pastatą. Todėl vertėtų iš anksto paruošti įvairias talpas ir indus vandens surinkimui. 

Jeigu vandentiekio vamzdis užšalo po žeme už pastato ribų, tuomet atšildymo operacija gerokai užsitęs. Juk teks kasti žemę, norint prisikasti prie užšalusios vamzdžio atkarpos. 

Kaip minėjome, metalinius vamzdžius galima atitirpinti, pučiant karšto oro srovę iš dujinių šildytuvų (šiluminių patrankų) arba iš statybinio džiovintuvo, kurių srovės karštis gali siekti 80º C. Gali tekti paaukoti nuo 2 iki 10 valandų tokiam būdui. Plastikinius vamzdžius toks kaitinimas gali pažeisti. 

Ledo kamštis ištirpdomas, laistant vamzdžio atkarpą karštu vandeniu iš išorės. Bet tam reikia nustatyti atkarpos vietą ir prisikasti iki jos. Lauke ši procedūra gali užimti apie 10 valandų, pastate – iki 1-2 valandų. 

Kai kurie naudoja šildančius elektros kabelius iš vadinamų “šiltų grindų” sistemos. Kabeliais apvyniojama užšalusi vamzdžio atkarpa ir šildoma apie 3 valandas.