Kad ūkininkai įpirktų techniką, būtina, kad ir NMA atsisakytų absurdiškų reikalavimų (pildoma)
Lietuvos ūkininkai sunkiau įperka naują žemės ūkio techniką, nes šiuo metu tam galioja nepalanki terpė, o Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klerkai neretai klausimynuose reikalauja absurdiškų atsakymų, pavyzdžiui, ar ūkininkas turi teisę vairuoti traktorių. Apie tai, o taip pat ir apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų Strateginio plano investicines priemones bei kaip jas įgyvendinti kalbėta antradienį VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje konferencijoje.
Į Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotą konferenciją „Bendradarbiavimo tarp ūkininkų ir technikos pardavėjų ypatumai, iššūkiai ir ateities perspektyvos KPP kontekste“ atvykęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino, kad būtina kalbėtis apie paramos teikimo palengvinimą ir paraiškų vertinimo greitinimą.
„Esu už atvirą dialogą, bet jei mes nueisime į darbo grupes, tai klausimai pasiklys“, – sakė K. Navickas.
Ūkininką įklampina į biurokratinę aklavietę
Konferencijos pranešėjai akcentavo, kad keliami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai žemdirbiams stabdo ūkių modernizavimą.
„Vien dėl komercinių pasiūlymų teikimo ūkininkai visais būdais stengiasi tuos reikalavimus atitikti ir teikti tris komercinius pasiūlymus. Jie komercinius pasiūlymus teikia vieni kitiems, kad tik atitiktų tuos NMA keliamus reikalavimus dėl jų skaičiaus“, – stebėjosi buvęs NMA direktorius Erikas Bėrontas, šiuo metu vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijai.
Pasak jo, reikalaujami komerciniai pasiūlymai ūkininką šiek tiek išmuša iš vėžių, nes jis jau iš anksto būna apsisprendęs, kokios nori technikos, kokio konkretaus modelio.
„Tai jūs įsivaizduokite, kad jei ūkininkui reikia padaryti 7 investicijas, tai jam reikia gauti 21 komercinį pasiūlymą. Tai darbas dėl darbo. O juk agentūros darbas turėtų būti tik patikrinti, ar rinkos kaina nėra užaukštinta. Ir jei į paslaugų sutartį NMA įrašo konkretų technikos modelį, tai kam tada tas konkursas, nes ir taip aišku, kad ten dalyvauja tik vienas pardavėjas“, – sakė E. Bėrontas.
Pasidžiaugė atviru dialogu
UAB "Baltic Agro Machinery" Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega pasidžiaugė konferencijoje vyravusiu atviru dialogu .
„Mes labai seniai to laukėme ir sulaukėme (... ) Tik diskusijoje galima surasti tuos teisingus, ekonomiškai pagrįstus sprendimus siekiant sumažinti biurokratiją ir visa kitą“, – sakė V. Apšega.
Pašnekovo teigimu, ministras sutiko su pasiūlymu daugiau kalbėtis tarpusavyje. „Manau, kad galbūt rasime sprendimų, kaip kompensuoti ūkininkams traktorių ir kitos technikos įsigijimą. Gal tai nebūtų kompensuojama per vieną programą. Galbūt bus rastas sprendimas kompensuoti kažkaip kitaip“, – kalbėjo UAB "Baltic Agro Machinery" Žemės ūkio technikos departamento direktorius V. Apšega.
Išsamesnį V. Apšegos komentarą žiūrėkite vaizdo įraše.
Tvarumo proveržį galima pasiekti ir biodujų jėgainėmis
Bendrovės „InterAG“ direktorius Ugnius Stančiauskas sakė, kad tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio technikos pardavėjai tarpusavyje jau turi nusistovėjusius bendradarbiavimo ryšius.
„Ko gero, niekas geriau nežino šios srities problemų, kaip šios dvi grupės. Jei žemdirbiui yra prastai, prastai yra ir pardavėjui. Jeigu žemdirbys gyvena gerai, tai ir pardavėjas gyvena gerai. Aišku, be politikų pagalbos irgi niekur nenueisi. Ir visi šie trys taškai yra tarpusavyje susiję. Jei gausime geras paramos sąlygas arba matysime aiškią kryptį, tai mes, žemdirbiai ir pardavėjai, žinosime, kur einame“, – teigė „InterAG“ vadovas U. Stančiauskas.
Anot U. Stančiausko, įmonė į konferenciją atvyko, nes ūkininkams gali pasiūlyti modernias biodujų jėgaines, kurios skirtos nuo šeimos ūkių iki didelių bendrovių.
„Mes bandėme parengti vieną projektą, kad per žemės ūkio valdų modernizavimą ūkis galėtų pasistatyti biodujų jėgainę, bet galimybės tai padaryti su ES parama, pasirodo, nėra“, – kalbėjo U. Stančiauskas.
Tvarumo prasme „InterAG“ siūlomais sprendimais galima gyvuliniu mėšlu ne tik tręšti laukus, bet ir gaminti elektros, šilumos energiją. „Tą trąšą galima turėti bekvapę, o po separavimo jį galima tiekti į guoliavietes“, – pasakojo „InterAG“ direktorius U. Stančiauskas.
Žemės ūkio ministras K. Navickas pasiūlė „InterAG“ vadovui išdėstyti problematiką, susijusią su biodujų jėgainėmis, raštu ir kartu su ministerijos ekspertais ministras esą bandys ieškoti sprendimų. Pirmiausiai kalbama apie modernizavimo fondo lėšas.
Panašūs straipsniai
Video
