ŽŪR pirmininkas ragina mažinti biurokratiją ir stiprinti dialogą
Spalio 7 d. – Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas drauge su ES BŽŪP tinklu (EU CAP Network) surengė tarptautinį seminarą „BŽŪP įgyvendinimas šiandien ir ateityje“ (Delivering the CAP today and beyond), kuriame dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Seminaro tikslas – įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kokie pokyčiai reikalingi siekiant tvaresnio bei konkurencingesnio žemės ūkio ateityje.
Renginys vyko Briuselyje ir subūrė per 150 dalyvių iš visų ES šalių – ministerijų, žemdirbių savivaldos organizacijų, mokslinių institucijų ir konsultavimo tarnybų atstovų.
Įžvalgos ir diskusijos
Seminaro metu buvo aptarta, kaip praktiškai veikia BŽŪP strateginiai planai 2023–2027 m. laikotarpiu, kokie yra pagrindiniai iššūkiai dėl administravimo, ekologinių išmokų, konsultavimo sistemų, bei kaip užtikrinti, kad BŽŪP įgyvendinimas būtų lankstus, reaguojantis į realius ūkininkų poreikius.
Didelis dėmesys skirtas dialogui tarp valstybių narių ir Europos Komisijos ekspertų, keitimuisi patirtimi bei gerąja praktika. Interaktyvios darbo grupės aptarė šešias temas: nuo klimato kaitos ir dirvožemio apsaugos iki inovacijų, žinių sklaidos ir skaitmeninimo žemės ūkyje.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kuris dalyvavo diskusijose apie BŽŪP įgyvendinimo pažangą ir bendradarbiavimą tarp socialinių partnerių pažymėjo, kad šiandienos Europos žemės ūkio politika turi būti vertinama ne tik pagal strateginius tikslus, bet ir pagal tai, kiek ji padeda ūkininkui išgyventi ir kurti pridėtinę vertę. Matome, kad kai kurios priemonės per daug biurokratizuotos, o konsultavimo sistema ne visada pasiekia smulkųjį ūkininką. Todėl būtina grįžti prie dialogo, prie tikro bendradarbiavimo tarp Komisijos, valstybių narių ir ūkininkų atstovų, – pabrėžė dr. Arūnas Svitojus.
Pasak jo, svarbu, kad Lietuvos balsas būtų girdimas visos Europos mastu: „Turime siekti, kad BŽŪP išliktų gyva, praktiška ir įtraukianti – tokia, kuri vienija žemdirbius ir kaimo bendruomenes, o ne tik reguliuoja.“
Bendros kryptys ateičiai
Seminare pabrėžta, kad įpusėjus BŽŪP 2023–2027 m. laikotarpiui būtina dar labiau stiprinti:
- valstybių narių tarpusavio keitimąsi patirtimi,
- ūkininkų dalyvavimą politikos vertinime,
- inovacijų sklaidą per žinių mainų tinklus,
- tikslingą klimato ir aplinkos priemonių įgyvendinimą, kad jos būtų efektyvios ne tik „popieriuje“, bet ir ūkiuose.
Renginio organizatoriai – EU CAP Network ir Europos Komisijos AGRI GD – pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda ne tik stebėti BŽŪP pažangą, bet ir formuoti pagrindą būsimai po 2027 m. politikai.
Po seminaro ŽŪR pirmininkas akcentavo, kad Lietuva turi būti aktyvi BŽŪP įgyvendinimo stebėsenos dalyvė: „Kiekviena šalis turi savitą žemės ūkio struktūrą ir tradicijas, todėl vienodos priemonės ne visada duoda vienodą efektą. Mūsų pareiga – parodyti, kad tvarumas ir konkurencingumas turi eiti drauge. Tokiu būdu mes stipriname ne tik nacionalinį sektorių, bet ir visos Europos žemdirbių solidarumą.“
Seminaras „BŽŪP įgyvendinimas šiandien ir ateityje“ parodė, kad Europos žemės ūkis stovi ant pokyčių slenksčio. Vieningas siekis – užtikrinti, kad Bendra žemės ūkio politika būtų lanksti, skaidri ir orientuota į rezultatus.
