Kaip ir praėjusių metų liepos 14-ąją, taip ir šiemet tą pačią dieną, žemės ūkio ekspertų ir ūkininkų keliai vėl vedė į Juodpėnuose (Kupiškio r.) esantį Zigmanto Aleksandravičiaus ūkį. Viena pasaulinių augalų apsaugos produktų (AAP) gamybos lyderių BASF mūsų šalyje tradiciškai sukviečia ūkininkus į aktualius renginius, kuriuose pasakojama ne tik apie paskutines inovacijas AAP srityje, bet ir diskutuojama itin aktualiomis temomis.  

Šį kartą apsilankėme BASF Lietuva tvaraus ūkininkavimo dienoje, kurios tema buvo:  “Kaip užtikrinti, kad 2030 m. nesėdėtume prie tuščių lėkščių?”.

Artimiausias iššūkis – maisto įperkamumo problema 

Prieš išvykdami apžiūrėti laukų, apie 200 ūkininkų ir agroverslo atstovų dalyvavo diskusijoje, kaip užtikrinti, kad 2030 m. nesėdėtumė prie tuščių lėkščių. Tada pasaulyje gyvens jau 8,5 mlrd. gyventojų, o iki 2050 m. žmonių populiacija pasieks net 10 mlrd.

Zigmantas Aleksandravičius.

Skirtingos temos buvo paliestos šioje diskusijoje, tačiau visos jos sukosi apie tą patį – tvarus ūkininkavimas ir saugus bei įperkamas maistas.  

Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojai maistui išleidžia net 19 proc. savo gaunamų pajamų. Daugiau išleidžiama tik Rumunijoje. Tačiau didesnė bėda, kad lietuviška produkcija vartotojų vertinama kaip brangesnė, nei įvežtinė.

“Didžiausias maisto kainų augimo pikas buvo užfiksuotas 2022 m. rudenį, kai maistas brango apie 35 proc. ir tai labai daug”, – per diskusiją kalbėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, tam įtaką padarė pandemija, 2021 m. grūdinių kultūrų prastas derlius ir karas Ukrainoje, taip pat energetikos tarifų didėjimas. 

T. Povilauskas pripažino, kad pats perka įvežtinius pieno produktus, nes lietuviški  pernelyg brangūs. Kodėl taip yra, atsakymų toli ieškoti nereikia.

Būtina atsigręžti į ūkininkus

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas labai aiškiai išdėstė, kodėl mūsų šalyje maisto produktų kainos didėja ir tai pirmiausiai susiję su vis mažiau palankia ūkininkavimui aplinka. 

“Mes matome, kokia yra realybė, kokia yra vykdoma žemės ūkio politika Europos Sąjungoje. Ta politika ne visą laiką yra protinga, ne visą laiką atitinka vartotojų lūkesčius. Vartotojai labai dažnai pasiduoda politikų įtikinėjimams, politinei reklamai, kad štai, žiūrėkite, mums reikia rūpintis aplinka, gelbėti Baltijos jūrą, gelbėti pasaulį ir ta proga įvedami vis nauji ir nauji ribojimai ūkininkams”, – kalbėjo A. Macijauskas. 

Kartu jis priduria, kad vartotojui nepasakoma visa tiesa. “Mes turime vieną žaliausių ūkių ES: naudojame mažiausiai trąšų, pesticidų, nors klimatas pas mus dažnai nėra palankus ūkininkavimui, – kalbėjo LGAA vadovas. – Visa tai veda prie gamybos mažėjimo ir ateityje maisto produktų bus gaminama vis mažiau ir mažiau”. 

Kaip pavyzdį A. Macijauskas įvardijo pieno sektorių. “Pieno gamyba ir gyvulių skaičius Lietuvoje mažėja drastiškai. Ir tai iš karto atsiliepia vartotojui. Tad vartotojas, kiekviena proga apsispręsdamas, kokią pusę palaikyti, turi galvoti apie savo stalą ir apie savo kišenę, – įspėja A. Macijauskas. – Reikia atsigręžti į savo gamintoją ir sukurti kuo geresnes sąlygas, ypatingai vidutiniams ir smulkesniems ūkiams, nes nykstant šitiems ūkiams, mažėja konkurencija. Kai nelieka konkurencijos, produktų kainos drastiškai didėja. Turime palaikyti kaimą, turime palaikyti žemės ūkio produkcijos augintojus. Tik tada mes galime tikėtis, kad maisto kainos bus žmonėms prieinamos”. 

Augalų apsaugos produktai – tai vaistai augalams

 „Mes, kaip vartotojai, dažnai matome situaciją gana siaurai - norime skanios, su kuo mažiau chemijos, užaugintos Lietuvoje, ne atvežtinės  ir dar pigios produkcijos!  Bet kiek iš tiesų esame pasirengę mokėti už ekologišką produktą?", – BASF diskusijose kalbėjo maisto tinklaraštininkė Kristina Šimkienė.

Be to, maisto gamybą lydi pirmiausiai ir atsakomybė, kai reikia būti draugiškiems aplinkai, dirbti tvariai.

Pasak LGAA pirmininko A. Macijausko, tvarumo galima pasiekti per tyrimus, mokslą, taikant išmaniąsias technologijas, netgi pasitelkiant dirbtinį intelektą. “Reikia produktus naudoti tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia”, – įsitikinęs A. Macijauskas. 

Įdomų pastebėjimą pateikė Zita Varanavičienė. Asociacijos “CropLife Lietuva” užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pirkdami vaisius ir daržoves vartotojai labiausiai baiminasi pesticidų ir trąšų likučių, nors ES maisto saugos tarnyba (EFSA) teigia, kad Europos žemdirbiai užaugina itin saugų maistą. Ir nepaisant šių duomenų, ES siekia iki 2030 m. net 50 proc. sumažinti AAP naudojimą. Galbūt tokius sprendimus lydi įvairiausi mitai, sukurti aplink AAP? 

Tinklaraštininkė K. Šimkienė ir asociacijos "CropLife Lietuva" direktorė Z. Varanavičienė.

“Jeigu jums kas nors sako, kad ekologiniame ūkyje nenaudojami pesticidai, tai jums meluoja. Nes Augalininkystės tarnybos tinklapyje yra skelbiamas atskiras sąrašas tų augalų apsaugos produktų, kurie leidžiami ekologinėje gamyboje. Bet visuose ūkiuose, ne tik ekologiniuose, tai yra pirmiausiai vaistai augalams”, – sako Z. Varanavičienė, asociacijos "CropLife Lietuva" direktorė.

Kiek trunka AAP sukūrimas? 

BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys teigia, kad įmonė itin atsakingai kuria AAP. Jis priminė, kad pandemijos laikotarpiu Covid vakcina žmonėms buvo sukurta mažiau nei per metus, tuo tarpu augalų apsaugos produkto sukūrimo laikotarpis trunka apie 10 -11 metų. Tai – labai brangus darbas: vieno produkto sukūrimas kainuoja apie 250 mln. eurų. Pirmame etape iš 140 tūkst. medžiagų atrenkama tik viena, kuri toliau yra tiriama šiltnamiuose, bandyminiuose laukeliuose. Atliekami ekotoksikologiniai tyrimai. Tik po 4-ių metų pradedami bandymai laukuose, kuriamos produkto formos, atliekamas poveikis aplinkai, operatoriui. Dar po 4-ių metų prasideda produktų registracija ir gamyba – procesą įvardija S. Nainys. Tai parodo, kaip kantriai ir atsakingai dirba gamintojai.  

ES maisto saugos tarnybos duomenimis, ištyrus 87 000 maisto, pagaminto ES, ėminių, net 97–98 proc. nerasta pesticidų likučių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 67 proc. iš Vietnamo atvežtų čili pipirų yra užteršti pesticidais. Tai įrodo, jog ES gaminamas maistas yra itin saugus, o įvežtinis kelia didelių rūpesčių.

“Jeigu mes turėsime grūdus, užterštus mikotoksinais, dėl laiku nepanaudoto fungicido, tai tie grūdai netiks nei maistui, nei pašarui. Ir apie tai reikia kalbėti”, – sako  asociacijos "CropLife Lietuva" direktorė Z. Varanavičienė.

Ji taip pat priduria, kad ES taikomi patys griežčiausi pasaulyje pesticidų registravimo reikalavimai.

Tačiau kas atsitiktų, jei žemdirbiai išvis nenaudotų augalų apsaugos produktų? “Daug ūkių tiesiog užsidarytų, nes ekonomiškai nepakeltų finansinės naštos. Nes būtų metų, kai nieko neužaugintum”, – teigia Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas.

Pasak jo, ūkiai laukia naujų inovacijų, kad būtų galima užauginti didesnį derlių, o žemdirbiai pasėlius purškia tik tada, kada reikia ir kiek reikia.

“Juk jei ūkininkai purkštų tikrai daug, tai nebūtų pigu, kiekvieną kartą tai būtų papildomos išlaidos”, – priduria G. Špakauskas.

Kai šiemet buvo didelė sausra, ūkininkai apskritai beveik nepurškė pasėlių, kad jiems nepakenktų. Bet jei visai nebūtų naudojami AAP, kenkėjai, ligos  ir piktžolės galėtų sunaikinti beveik visą derlių.

BASF pademonstravo Z. Aleksandravičiaus ūkio pasėlius, kur buvo laukelių, kuriuose išvis nebuvo naudoti AAP. 

Pupų laukas su įprastine auginimo technologija ir nenaudojant AAP.

BASF Agro Lietuva Verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič prie pupų lauko parodė, kas nutinka, kai laikomasi įprastos auginimo technologijos, o taip pat nedidelę lauko dalį, kur nieko nebuvo panaudota – nei herbicidų, nei insekticidų, nei fungicidų.

“Z. Aleksandravičiaus ūkis naudoja nemažai mėšlo žemės derlingumui didinti. Todėl jo  laukuose gana daug piktžolių, o norint apsaugoti derlių, reikia naudoti herbicidus, kurie padeda jas sunaikinti”, – pasakojo A. Voitkevič.

Nedideliame plote be herbicidų, užgožtame piktžolių, pupos turi vos po 1–2 ankštis, o apsaugotos nuo piktžolių pupos užmezgė net po 13-15 ankščių. Be insekticidų pupas visiškai sunaikino amarai. Be fungicidų pupos jau neteko lapų, kuriuos sunaikino ligos, todėl ir derliaus beveik nebus ”, – išrautus augalus palygino BASF Agro Lietuva Verslo klientų vadybininkas A. Voitkevič.  

BASF Agro Lietuva Verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič. 

Nenaudojant insekticidų amarai ir kiti žaladariai tiesiog išplitę kolonijomis.

Vasarinių kviečių lauke situacija atrodė panaši. Net ir ten kur buvo laikomasi auginimo technologijos, piktžolių neišvengta. 

“Šis ūkis su piktžolėmis kovoja kiekvienais metais ir jei bent vienus ar dvejus metus nebūtų purškiama, tai piktžolių kiekis visiškai nustelbtų kultūrinius augalus, – pasakojo BASF Agro Lietuva agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis. – Vienintelis kelias kovoje su piktžolėmis tai yra augalų apsaugos produktai”.

„Vien dėl piktžolių išplitimo pasėliuose galime netekti iki 50 proc. derliaus. O kai nėra derliaus, tai ir žemės ūkio produktų kaina didėja“, – pavyzdį apžiūrint vasarinių kviečių pasėlį pateikė BASF agronomas konsultantas Paulius Paulauskis. 

BASF agronomas konsultantas Paulius Paulauskis. 

Pasak jo, ūkininkai susiduria su vis didesniais iššūkiais, kaip apsaugoti derlių, nes dėl griežtėjančių ES reikalavimų mažėja augalų apsaugos produktų asortimentas. Todėl siekiant rezultatų, esamus produktus reikia naudoti efektyviau: tinkamu laiku, tokius, kokių reikia, ir tiek, kiek reikia. Dėl netinkamų produktų pasirinkimo kai kuriais atvejais pasėlius tenka purkšti pakartotinai, o tai žalinga ir gamtai, ir patiriama papildomų išlaidų. 

Nauji BASF sukurti produktai yra lankstūs naudoti, jų efektyvumui lietus praktiškai neturi įtakos. O tai irgi prisideda prie tvarumo. Pavyzdžiui, fungicidams su naujos kartos veikliąja medžiaga Revysol (Revytrex ir kt.) taikomi mažesni aplinkosauginiai reikalavimai, nes šie produktai yra saugūs. Be to, juos galima naudoti su mažesne vandens norma – užtenka 100 litrų į  hektarą. O tai taip pat prisideda prie aplinkosaugos“, – tvarumo pavyzdžių pateikė P. Paulauskis

“Jis veikia kaip antibiotikas augalams, jei palygintume su žmogui būtinais vaistais”, – kalbėjo P. Paulauskis.

 Teodoro Biliūno nuotraukos