Rusijai liepos 17 d. pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra ir pradėjus bombarduoti Odesos grūdų terminalus, kviečių kainos pakilo per 10 proc. Visgi, anot Eltos kalbintų ekonomistų, šis šuolis nulemtas ne grūdų trūkumo, o rinkos reakcijos į Rusijos bauginimo taktikas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, nors dėl Rusijos veiksmų kviečių kainos paaugo, jos yra toli nuo praėjusių metų piko ir jeigu Europoje vykstantis derliaus nuėmimas bei Ukrainos eksportas vyks suplanuotai, jos nebeaugs toliau. Taip pat, anot jo, tai neturės poveikio ir kitų maisto produktų kainoms.

Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad 20 mln. – kviečių apimtys, kurias eksportuoja Ukraina, tai tik maža visame pasaulyje užauginamų grūdų dalis, tad rinkos ilgainiui turėtų stabilizuotis. Visgi, jo manymu, tai gali būti didelis smūgis Ukrainos ekonomikai.

Pasak „Reuters“ pateiktų duomenų, Čikagos kviečių ateities sandorių vertė, kuri laikoma pasaulinės grūdų vertės etalonu, nuo liepos 17 dienos pakilo beveik 20 proc. Tuo metu, anot „Business Insider“ liepos 28 d. duomenimis, kviečių kaina nuo birželio ir liepos pakilo iki 6,34 proc.

Tuo metu tokių grūdinių kultūrų kaip kukurūzai kainos, liepos 28 d. duomenimis, išlieka stabilios.

T. Povilauskas: grūdų kainos pakilo, bet kaina gerokai mažesnė, nei buvo prieš metus

T. Povilauskas teigė, kad dabartinis grūdų ir kviečių kainų didėjimas, tai reakcija tiek į Maskvos grasinimus, jog visi laivai plaukiantys į Ukrainą bus laikomi priešiškais, tiek į raketų smūgius jos uostams. Visgi, anot jo, kviečių kainos padidėjo vos 13 proc. ir siekia 260 eurų už toną, kai 2022 m. aukščiausia kviečių kaina siekė iki 400 eurų už toną.

„Aktualiausia yra kviečių kainų didėjimas. Jų kaina yra padidėjusi, grubiai, nuo 230 eurų už toną, kuri buvo savaitę iki susitarimo pabaigos, iki kainos vakar, kuri buvo apie 260 eurų už toną. Tas pakilimas – 30 eurų yra apie 12–13 proc. Tai šuoliukas yra, bet 20 proc., kaip kai kurie teigia, yra kažkiek per didelis pasakymas. Bet ką aš noriu pasakyti, kad ta kaina yra gerokai mažesnė, nei buvo prieš metus, kai tokiu metų laiku buvo apie 330 eurų už toną. Ir tas pikas, kuris buvo 2022 m. gegužės mėn., buvo apie 400 eurų už toną“, – Eltai teigė T. Povilauskas.

„Kainos kilimas prasidėjo, kai pradėjo vykti raketų smūgiai į Odesos infrastruktūrą ir Dunojaus mažesniuosius uostus. Ir aišku prasidėjo tie visi pasakymai iš Maskvos, kad laivai plaukiantis į Ukrainos uostus gali tapti taikiniais. Iš esmės būtent to labiausiai išsigando rinka“, – sakė jis.

Anot jo, jeigu Europoje nuimtas derlius nebus toks gausus, kaip yra tikimasi, o infrastruktūra gabenti grūdus iš Ukrainos bus sunaikinta ir nauji keliai gabenti Vakarų kryptimi nebus rasti, kainos gali augti, bet to tikimybė yra maža. Jo teigimu, šiuo metu kainos remiasi prognozėmis, kad šiais metais Ukraina sugebės išgabenti bent 10 mln. tonų kviečių.

„Ir gali būti tų šuoliukų į viršų artimiausiomis dienomis, nes infrastruktūra dar yra, jos faktiškai nėra sunaikinta. Bet jeigu toliau tęsis šie smūgiai, to potencialo mažės ir tai kainas kažkiek didins. Nes oficialiausiose prognozėse skaičiuojama, kad Ukraina sugebės išvežti 10–11 mln. tonų kviečių. Bet vėlgi, jeigu tie keliai bus uždaromi ir Dunojaus uostai bus bombarduojami toliau ir tų kelių, kaip vežti tranzitu iš Ukrainos Vakarų kryptimi nebus atrasta, mažėja potencialas ir kaina gali augti. Tai tų aukštų kainų rizikų tikrai yra, bet daug didesnė tikimybė, kad 2022 metų lygių nepasieksime“, – aiškino jis.

Taip pat, ekonomisto manymu, abejotina ar šis pokytis paveiks kitų maisto produktų kainas, kadangi nedidelio grūdų kainų šuolio poveikis miltinių produktų ar mėsos produktų vertei yra ribotas. Visgi, pasak jo, poveikis maisto produktų kainoms priklausys nuo to, kaip situacija atrodys nurinkus derlių.

„Jeigu žiūrėti į mažmeninę kainą, ypač grūdinius produktus, tai galutinė grūdų dedamoji nėra didelė. Ar paimsite šviesią, tamsią duoną, ar paimsite makaronus, ar paimsite kažkokius miltinius produktus, tai žaliavos kaina gali būti 5–20 proc. ir tas pasvyravimas, jeigu pabrango apie 10 proc. grūdai, galutinę kainą keičia daugiausiai 2 proc.“, – teigė T. Povilauskas.

„Pašarų gamintojai, jeigu fiksuoja kainą dabar – ji yra gerokai mažesnė nei prieš metus. Kita vertus, yra 10–15 proc. didesnė, nei prieš dvi savaites. Taip, yra pabrangimo kažkiek, bet lyginant su praeitais metais tas lygis yra žemesnis. Bet reikia luktelėti, pažiūrėti, ar situacija bus jau pakankamai aiški rugsėjo pabaigoje, kai derlius gulės aruoduose ir tada bus galima sakyti, bus aišku, kas gali būti su kainomis rudenį, žiemą ir pavasarį“, – paminėjo jos.

Galiausiai, T. Povilauskas sakė, kad tam tikros įtakos gali turėti ir Rusijos susitarimas su Afrikos valstybėmis. Pasak jo, jeigu Rusija nuspręs šioms valstybėms dideliais kiekiais teikti grūdus pigiai ar net nemokamai, tai gali pastumti kainas žemyn.

„Rusija gali komunikuoti dviem aspektais. Vienu, kad jie yra didžiausia grūdų eksportuotoja ir jeigu pasiteisins lūkesčiai, derlius bus neblogas, tai potencialo eksportui bus daug. Tai jie gali sakyti, kad stengsis kuo daugiau eksportuoti padedant jiems ir bandys mušti kainas žemyn. O kitas variantas gali būti, kad gali būti net aukojimas, siunčiant laivus kviečių ir perkant prielankumą. Ir tai pakankamai stiprus papirkinėjimo mechanizmas“, – sakė ekonomistas.

M. Dubnikovas: Ukrainos kviečių eksporto sumažėjimas nesukels pasaulinės problemos

Tuo metu M. Dubnikovas teigė, kad nors tiekimo sutrikimas ir Rusijos veiksmų barbariškumas užtikrino trumpalaikį kainų pakilimą, ilgesnėje perspektyvoje, grūdų ir kviečių kainos turėtų stabilizuotis. Anot jo, Ukrainos eksportuojami kviečiai sudaro iki 2,5 proc. pasaulinės gamybos, tad tokio dydžio sumažėjimas didžiajai daliai pasaulio drastiško poveikio neturėtų.

„Grūdų kaina turėtų kilti dėl atsiradusio tiekimo sutrikimo, bet ilguoju periodu ji turėtų stabilizuotis ir eksporto sumažėjimas neturėtų daryti jai įtakos, nes Ukrainos išauginamų ir eksportuojamų grūdų kiekis nėra toks didelis. Jeigu jie eksportuoja apie 20 mln. tonų, tai yra apie 2,5 proc. užauginamų grūdų pasaulyje. Tokį kiekio pokytį gali lemti ir oro sąlygos, transporto galimybės ir panašiai“, – Eltai teigė M. Dubnikovas

Pasak ekonomisto, Vakarų valstybėms ir Lietuvai šis grūdų tiekimo sumažėjimas poveikio neturės. Be to, jo teigimu, Rusijos pasižadėjimas teikti grūdus Afrikos šalims, nebegalinčioms jų pirkti iš Ukrainos, yra politinis žaidimas, siekiant paveikti valstybes kurios jautriai reaguoja į mažiausius kainų pokyčius.   

„Lietuvoje mes užsiauginame daug grūdų, juos eksportuojame ir kartais esame palyginti reikšmingas eksportuotojas Europoje. Ir šiuo atveju kainos augimas yra problema daugiau maisto neturinčioms šalims. Visoms išsivysčiusioms šalims, ši problema taip pat praktiškai neegzistuoja“, – sakė jis.

„Grūdų siūlymas Afrikai iš Rusijos pusės yra žaidimas. Mes turime suprasti procentinius dydžius. Tai, ką daro Rusija, yra politiniai žaidimai, deklaruojant, kad jie gali pateikti grūdus ir pakeisti ukrainietiškus. Ir taip, jie gali tai padaryti“, – aiškino jis.

Visgi, M. Dubnikovo manymu, nors toks grūdų tiekimo nutrūkimas neturės stipraus poveikio pasauliniu mastu, tai gali būti didelis smūgis Ukrainos ūkininkams.

„Iš kitos pusės, drama yra stipri tame, kad viena iš šalių gali bombarduoti, uždaryti kelius, drausti eksportuoti grūdus dėka savo interesų ir tai yra baisiausias dalykas. Tie 2 proc. pasaulyje nieko nekeičia, bet Ukrainai turi poveikį. Supraskime, kad jų ūkininkai užaugins grūdus ir negalės jų išvežti. Tai ten yra drama. Ir būtent tai Rusija bando padaryti, jie bando spausti visuomenę, kad ši spaustų politinius žaidėjus dėl to, kad jie atsitrauktų. Pabandytų kažkaip kitaip spręsti problemą. Čia yra esmė, tai spaudimas ne pasaulio, tai spaudimas Ukrainos visuomenės“, – teigė M. Dubnikovas.

„Pasaulio bado ar pasaulinės problemos nebus, čia nutaikyta grynai į Ukrainos vidų“, – pabrėžė jis.

Elta primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.

Liepos 26–27 dienomis, vykstant antrajam Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui bei Rusijos ir Afrikos ekonomikos ir humanitarinis forumui, Vladimiras Putinas šešioms šalims – Burkina Fasui, Zimbabvei, Maliui, Somaliui, Centrinės Afrikos Respublikai ir Eritrėjai – prižadėjo, kad teiks grūdus nemokamai. Tuo metu humanitarinės grupės teigia, kad Afrika yra labai priklausoma nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos.

Pagal Juodosios jūros grūdų sandorį per pastaruosius metus buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.