Copa – Cogeca „Trąšos“ darbo grupės posėdžio metu ypač daug dėmesio skyrė diskusijoms apie trąšų rinkos aktualijas ir iššūkius su kuriais susiduria Europos žemės ūkis.

Buvo analizuojamos kalio ir fosforo paklausos tendencijos. Dėl geopolitinių įvykių, ypač sankcijų, taikomų Rusijos ir Baltarusijos trąšų importui, diskusijoje išsamiai nagrinėtas šių sankcijų poveikis Europos Sąjungos žemės ūkio gamybai ir maisto produktų kainoms. Dalyviai aptarė galimas alternatyvias šalis, galinčias kompensuoti Rusijos ir Baltarusijos trąšų trūkumą, o taip pat diskutuota, kaip užtikrinti skaidrumą trąšų prekyboje ir sumažinti klaidinimo galimybes dėl kilmės.

Be to, svarstyta, kokių priemonių Europos Sąjunga galėtų imtis, kad kompensuotų ūkininkams išaugusias trąšų kainas ir užtikrintų žemės ūkio vystymąsi.

Copa – Cogeca, atstovaujanti Europos ūkininkams, parengė kreipimąsi į atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, išreiškiant susirūpinimą dėl žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir trąšų kainos. Žemės ūkis yra esminis strateginis sektorius, užtikrinantis Europos maisto saugumą. Europos Komisija patvirtino, jog žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus ES, garantuojantis maisto aprūpinimą, kaimo plėtrą ir ekonominį stabilumą. Tačiau šiandien Europos ūkininkai susiduria su dideliais iššūkiais, kurie kelia grėsmę tiek jų pajamoms, tiek maisto gamybai.

Nors ES ūkininkai griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją ir solidarizuojasi su Ukraina, jie taip pat reiškia susirūpinimą dėl trąšų kainų, nes tai įtakoja ES ūkininkų pajamas ir konkurencingumą. Trąšų rinkoje dabar atsiranda neapibrėžtumo dėl geopolitinių krizių, energijos rinkų įtampos ir klimato reiškinių.

Nors trąšos sudaro nedidelę, tačiau svarbią Rusijos eksporto dalį, jos nėra vertingiausia eksportuojama prekių grupė po naftos ir dujų. Daugiau nei 90 % Rusijos eksporto sudaro energijos produktai, po kurių seka metalai. 2023 metais bendras trąšų importas iš Rusijos sudarė 4 % viso Rusijos eksporto, tai yra 1,68 mlrd. eurų iš 42 mlrd. eurų.

Esant dabartinei situacijai, galimi embargai ar atgrasantys tarifai rusų ir baltarusių trąšoms neabejotinai padidins karbamido kainas, o tai pakels ir kitų azoto trąšų kainas. Dėl šių didėjančių trąšų kainų ūkininkai priversti mažinti išlaidas, kas gali turėti neigiamą poveikį azoto bei kitų pagrindinių trąšų, tokių kaip kalis ir fosforas, naudojimui. 2022 metais, padidėjus trąšų kainoms, mineralinių trąšų vartojimas sumažėjo daugiau nei 10 %, kas kelia rimtą susirūpinimą dėl dirvožemio derlingumo ir pasėlių derliaus.

Copa – Cogeca ragina ES institucijas atkreipti dėmesį į šiuos svarbius klausimus ir imtis veiksmų, užtikrinant Europos ūkininkų konkurencingumą, prieinamumą trąšoms ir maisto saugumą visoje Europoje.

Trąšos: faktai ir skaičiai

Bendras trąšų importas į ES

Europai trūksta azoto ir kitų mineralinių trąšų. ES neturi fosfato išteklių, o Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje kalio gamyba yra ribota. Bendras trąšų importas iš Rusijos ir Baltarusijos, tiek apimtimi, tiek verte, nesiekia 2017-2021 m. vidurkio.

Nors trąšos sudaro reikšmingą Rusijos eksporto dalį, jos nėra pati vertingiausia eksporto kategorija po naftos ir dujų, tiekiamų į Europos Sąjungą. Didžiausią Rusijos eksportą sudaro energetikos produktai, po kurių seka kitos svarbios prekės, įskaitant metalus. 2023 metais bendras trąšų importas iš Rusijos sudarė 4 % (1,68 mlrd. eurų) visos Rusijos eksporto vertės, kuri siekė 42 mlrd. eurų.

Karbamido importas į ES

Karbamidas ne tik trąša, bet taip pat naudojama kaip tarpinė medžiaga chemijos pramonėje, gaminant, pavyzdžiui, melaminą ir AdBlue (skystos formos dyzelinių variklių kuro priedas). Šią medžiagą galima įsigyti pasaulio rinkose, tačiau keli pagrindiniai tiekėjai taiko eksporto apribojimus. Daugelį metų Europoje karbamido gamyba nebuvo pakankama, kad patenkintų paklausą, todėl importas yra neišvengiamas. Šis atotrūkis dar labiau išaugo dėl neseniai kai kuriose ES valstybėse narėse uždarytų trąšų gamyklų, kurias lėmė energijos kainų kilimas.

Karbamidas yra plačiausiai pasaulyje naudojama azoto trąša, tinkanti visiems lauko, sodo, daržo ir dekoratyviniams augalams tręšti. Ši trąša užtikrina efektyvų augalų augimą ir vystymąsi. Rusija įvedė karbamido eksporto mokestį, dėl kurio padidėjo karbamido kaina. 2024 metais Rusijos ir Baltarusijos kilmės karbamido importas išaugo iki 1,75 mln. tonų, tai yra 31 % daugiau nei 2017–2021 m. vidurkis.

 Rusija nuolat išlieka antroji pagal dydį tiekėja po Egipto, ir ši situacija išlieka tokia ir 2024 metais. (Šaltinis: Copa-Cogeca-DG Agri (EB) – prekyba trąšomis 2024-12-13)

Trąšų gamyba susiduria su dideliu rinkos nepastovumu, kurį lemia geopolitinės krizės, padidėjusi įtampa energijos rinkose bei klimato reiškiniai. Pavyzdžiui, 2024 m. vasarą Egiptas sustabdė karbamido gamybą dėl karščio bangos, nes šaliai reikėjo energiją panaudoti oro kondicionavimui.

Kaip galimos sankcijos karbamidui gali paveikti žemės ūkį ir maisto gamybą?

2024 m. lapkričio 21 d. įvykusiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje buvęs prekybą kuruojantis komisaras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad Europos Komisija svarsto galimybę taikyti papildomas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos importui, įskaitant galimus muitus Rusijos ir Baltarusijos trąšoms.

Trąšos vidutiniškai sudaro 10,5 % bendrų ūkio išlaidų, todėl tai yra didelės išlaidos tam tikrų tipų ūkiams. Pavyzdžiui, lauko kultūroms specializuotuose ūkiuose, tokiuose kaip javų ir aliejinių sėklų augintojai, 2022 m. ŪADT duomenimis, trąšos sudarė apie 28,5 % bendrų ūkio išlaidų.

Ypač daug nukentės javų, aliejinių augalų ir baltyminių augalų ūkiai, kurie sudaro 15,7 % visų ES ūkių (pagal Eurostat duomenis).

Nuo karo Ukrainoje trąšų kainos 2022 metų pavasarį išaugo ir išliko didesnės nei prieškriziniu lygiu.

Europos ūkininkai keičia savo pirkimo įpročius dėl didėjančių trąšų kainų. Ūkininkai, siekdami sumažinti sąnaudas, mažina tiek azoto, tiek bazinių trąšų – kalio ir fosforo – naudojimą.

Šią tendenciją gerai iliustruoja trąšų suvartojimo duomenys: 2022 m., smarkiai išaugus trąšų kainoms, mineralinių trąšų suvartojimas sumažėjo daugiau nei 10 % (duomenys iš Eurostato). Tai kelia nerimą, nes sumažėjęs trąšų naudojimas gali paveikti dirvožemio derlingumą, o tai kelia grėsmę pasėlių derliui ir maisto saugumui tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje.

Ateinančiais metais tikimasi, kad dujų kainos Europos Sąjungoje išliks aukštos dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) sąnaudų ir logistikos problemų su SGD vežėjais. Kadangi gamtinės dujos yra pagrindinė trąšų gamybos sudedamoji dalis, tai dar labiau padidins trąšų kainas ūkininkams. Be to, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM) mokestis dar labiau padidins trąšų kainas, kurias ūkininkai turės sumokėti.

Sankcijų, taikomų karbamido importui iš Rusijos, įvedimas turės labai neigiamą poveikį Europos ūkininkų konkurencingumui ir pajamoms. Tokios sankcijos didins trąšų sąnaudas, kas dar labiau kirs žemės ūkio veiklos finansiniam gyvybingumui Europoje, ypač esant sudėtingai ekonominei aplinkai.