Ten kur gyvulininkystės ūkiai – ten ir iš jų sklindantys nemalonūs kvapai. Dėl to vis dažniau skundžiasi netoli ūkių įsikūrę gyventojai, aplinkosaugininkai taip pat nepatenkinti dėl į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Tam, kad ūkininkai ramiai galėtų gaminti produkciją, o aplinkoje būtų mažiau nepageidaujamų kvapų, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) įgyvendina projektą „Automatizuotos biotechnologinių produktų purškimo sistemos naudojimas gyvulininkystės ūkiuose, mažinant žemės ūkio biologiškai skaidžių atliekų poveikį aplinkai“. Šis projektas įgyvendinamas dešimtyje skirtingų rajonų gyvulininkystės ūkių, o liepos 12 d., surengtoje lauko dienoje, Šakių r. Kubilių žemės ūkio bendrovėje, buvo galima susipažinti su šia pažangia technologija iš arčiau.

Kardinaliai pakeista mityba ir lydintys iššūkiai

Per nepilną šimtmetį gyvulininkystės technologijos smarkiai pasistūmėjo į priekį. Išveista ne tik naujų galvijų veislių, bet ir iš esmės pasikeitė jų mitybos racionas. Visa tai veda ir prie naujų iššūkių – fermų skleidžiamų kvapų kontrolės, ŠESD emisijų mažinimo. Sklindantys iš fermų kvapai neigiamai veikia ne tik aplinkinių kaimų gyventojus, ūkio darbuotojus, bet ir pačius gyvulius.

Lauko dienoje dalyvavęs Aplinkos vadybos ir audito instituto vadovas dr. Rimantas Budrys priminė istoriją, kai dar mūsų proseneliai viename namo gale gyveno patys, o prie namo būdavo prijungtas ūkinis pastatas, kuriame laikyti gyvuliai: kiaulės, karvės, vištos ir kiti paukščiai. „Kaip jie tada gyveno? Ar kvapo nebuvo? Taip, iš tiesų tokio stipraus kvapo nebuvo. Gyvuliai buvo laikomi ant giluminio kraiko, vyko fermentacijos procesai, ko dabar praktiškai nebeturime. Taip pat kaip dažnai susimąstome, kad per pastarąjį šimtmetį mes praktiškai pakeitėme karvę? Per tūkstančius metų karvės buvo pripratę maitintis žole arba šienu, o dabar jos racionas iš esmės pakeistas, jų pašaruose anksčiau nebuvo jokių baltymų. Dėl pasikeitusios mitybos, į aplinką išskiriama daugiau dujų“, – kalbėjo R. Budrys.

Naikina ne tik kvapus, bet ir ligų sukėlėjus, pelėsį

Jis tęsė susirinkusiems ūkininkams pasakodamas, kad karvių ir kitų ūkinių gyvūnų atsparumas ligoms ir produktyvumas iš dalies mažėja dėl netinkamų jų auginimų sąlygų: chemizuotų ir patogenais užkrėstų pašarų, nehigieniškų patalpų, antibiotikų naudojimo. Kovoje su patogenais – kenksmingais, ligas sukeliančiais mikroorganizmais, ūkininkai ėmėsi taikyti chemines priemones, antibiotikus, augalams pasitelkė pesticidus. Tačiau, jo įsitikinimu, šios priemonės kenksmingos. Taip yra dėl paprastos priežasties – gyvuosiuose organizmuose naikinant patogenus, nukenčia ir gyvybiškai svarbūs mikroorganizmai – probiotikai.

Gyvulininkystės ūkių skleidžiama kvapo problema daugelyje pasaulio šalių sprendžiama naudojant įvairias priemones: biofiltrus, kvapų neutralizacijos reaktorius, o pastaraisiais  dešimtmečiais pasitelkiami ir probiotiniai preparatai. Tiesa, juos aktyviau naudoja senųjų ES šalių ūkininkai, tačiau pamažu juos atranda ir mūsų gyvulių augintojai. Pastebėta, kad naudojant probiotikus ne tik pašalinamas nepageidaujamas kvapas, bet ir mėšle, srutose esantys patogenai, įvairių ligų sukėlėjai, sunaikinamas pelėsis. Tai ypač svarbu, nes nuo to dažnai suserga galvijai.

„Ūkininkai, kurie įsidiegė probiotikų purškimo sistemą, skaičiuoja, kad per metus jiems vienos karvės išlaikymas pabrangsta iki dviejų eurų. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo, kad jei fermoje sukuriama bekvapė aplinka, karvės į ketvirtą parą duoda maždaug vienu litru daugiau pieno. Pagalvokite, jeigu nuo fermos sklindančiais kvapais skundžiasi už šimto metrų gyvenantys kaimynai, tai kaip turėtų gyventi dėl to karvės? Jos, deja, pasiskųsti negali. Pasaulyje ši priobiotikų purškimo technologija pirmiausia pradėta taikyti ne todėl, kad žmonės nepatenkinti, o tam, kad būtų pagerinamas gyvulių sveikatingumas“, – informavo R. Budrys.

Atliko parodomąjį purškimą

Kubilių žemės ūkio bendrovės fermos vedėjas Virginijus Pranskevičius pažymėjo, kad dalyvauti ŽŪR projekte ir ūkyje statyti pažangią, automatizuotą probiotikų purškimo sistemą paskatino noras sumažinti rankų darbą, mat iki tol probiotikai buvo purškiami tik rankiniu būdu. Nuo šiol visą darbą atlieka fermos palubėse išvesti vamzdeliai su integruotais purkštukais. Fermoje, kurioje laikoma daugiau kaip šimtas piendavių, iš viso įrengtos trys linijos. Pirmojo purškimo metu buvo sunaudoti šeši litrai Probiostopodor preparato, vėlesniems purškimams užtenka trijų litrų probiotiko, kuris maišomas su vandeniu. Anot jo, visą fermą išpurkšti pavyksta per gerą valandą.

Susirinkusiems lauko dienos dalyviams pademonstruotas visas procesas: nuo probiotiko įleidimo į sistemą, jo sumaišymo su vandeniu iki išpurškimo. „Karvės visai nesibaido. Priešingai – jos net atsigaivina karštą dieną, jas ne taip stipriai puola musės – demonstruodamas kaip veikia biotechnologinių produktų purškimo sistema kalbėjo V. Pranskevičius. – Mes ir anksčiau naudojome probiotikus, tačiau jų purškimas pagrinde buvo rankinis. Tai nėra patogu, o dabar tiesiog viskas vyksta beveik automatiškai. Pirmadieniais ferma išpurškiama, dulksna pasiskleidžia ant grindinio, gyvulių.“

Kubilių žemės ūkio bendrovės atstovas tikisi, kad jei ši sistema pasiteisins bandomosiose patalpose, ji bus perkeliama ir į likusius fermos komplekso pastatus, kur laikomas prieauglis ir veršingos telyčaitės.

Probiotikai – ne vienintelė inovacija šioje žemės ūkio bendrovėje. Kubilių žemės ūkio bendrovėje auginamos ypatingos karvės – A2 geną turinčios piendavės. Paprastai tariant, šių karvių piene nėra specifinio A1 baltymo, todėl jį gali gerti ir laktozės netoleruojantys žmonės. A2 pienas gaunamas tik iš atrinktų karvių, turinčių tik A2/A2 genų derinį ir duodančių pieną, kuriame yra tik A2 pieno baltymas, o piene esanti laktozė yra suskaldoma gamybos technologinio proceso metu. Anot V. Pranskevičiaus, jo atstovaujama bendrovė kol kas vienintelė Lietuvoje, auginanti tokio tipo karves: „Matome didelį potencialą. Mūsų telyčaitės taip pat atrinktos, jos taip pat gamins A2 pieną.“

Žemės ūkio rūmų informacija