Po metus ir daugiau trukusių pastangų sunaikinti paukščių gripo viruso šaltinį VMVT leido atsikurti 5 ūkiams

Pernai Lietuvoje fiksuoti paukščių gripo protrūkiai paveikė net penkis paukštynus Šilutės, Kaišiadorių, Kretingos ir Marijampolės rajonuose. Po daugiau nei metus trukusių intensyvių pastangų visiems šiems ūkiams leista atnaujinti veiklą. 

Tik visapusiškai atlikus ir vėliau įvertinus valymo, stiprios dezinfekcijos ir kitas būtinas procedūras, ūkiai galėjo teikti prašymus veiklai atnaujinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino leidimus vėl pradėti auginti naminius paukščius. Tačiau VMVT pabrėžia, kad grėsmė šiam virusui patekti į paukščių ūkius išlieka visoje šalyje. 

VMVT atkreipia dėmesį, kad paukščių gripo protrūkiai sukelia ne tik tiesioginius nuostolius – sunaikinami paukščių pulkai, taikomi veiklos apribojimai ir biologinio saugumo ribojimai – bet ir ilgalaikes pasekmes visam sektoriui. Praėjusiais metais iš viso dėl paukščių gripo ūkiuose sunaikinta daugiau kaip 300 000 skirtingų naminių paukščių (vištų dedeklių, kalakutų, žąsų, ančių). Taip pat buvo sunaikinti visi užkrėsti produktai, tokie kaip: kiaušiniai (daugiau kaip 1 mln.), žaliavos lesalui (50 tonų). Ūkių atsigavimas dažnai trunka ne mėnesius, o metus ir ilgiau: reikia atkurti gamybinius pajėgumus, sustiprinti biosaugos sistemas ir atstatyti pasitikėjimą produkcija rinkoje. 

„Ūkiai, kuriuose praėjusiais metais įsisuko paukščių gripo virusas, savo veiklą galėjo atnaujinti tik po ilgo laiko tarpo. Nuostoliai ne visais atvejais kompensuojami visiškai – priklauso nuo atitikties nustatytiems reikalavimams. Tačiau valstybei bendrai tai didžiulis nuostolis – daugiau nei 2,3 mln. eurų išmokėta ūkių kompensacijoms, kaip rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys“, – sako VMVT Priežiūros departamento vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja Vilija Grigaliūnienė. 

Veterinarijos gydytoja akcentuoja ir tai, kad paukščių gripo protrūkio valdymas ir viruso židinio likvidavimas iki ūkio veiklos atnaujinimo ir patvirtinimo, kad ūkis sėkmingai atsigavo po viruso patekimo, yra sudėtingas, daug resursų ir pastangų reikalaujantis procesas. Ne visi ūkiai po protrūkio sugeba atsitiesti ir pradėti veiklą iš naujo. Juolab kad šio viruso rizika išlieka nuolatinė. Ūkiai, jau kartą susidūrę su protrūkiu, nėra apsaugoti nuo pakartotinio užkrato. Paukščių gripo sezoniškumas išnyko, todėl protrūkiai galimi bet kokiu metu laiku. Paukščių ir žmonių kontaktas, jų migravimas tarp šalių, regionų ir ūkių kelia vis didesnę riziką pernešti ir pasireikšti virusui. Todėl nėra garantijų, kad protrūkiai nepasikartos ūkyje, kur jau vieną kartą jie buvo nustatyti.

Biologinio saugumo pamokos turi būti ne tik išmoktos, bet ir nuosekliai kasdien visų ūkių taikomos praktiškai. Atsakingas biosaugos reikalavimų laikymasis ir toliau išlieka esminė priemonė mažinant naujų protrūkių riziką bei apsaugant paukštininkystės sektorių – pirmiausia tai apima pašarų ir pakratų tinkamą laikymą, ūkiuose naudojamos įrangos dezinfekciją bei sustiprintą žmonių ir transporto judėjimo kontrolę.