Lapkričio 15 – 16 d. Vilniuje vyko Europos pieno tarybos (EMB) generalinė asamblėja, kurios dalyvių iš 16 Europos Sąjungos (ES) šalių tikslas – pagerinti pieno sektoriaus padėtį Europoje ir Lietuvoje. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis įsitikinęs: žemės ūkio situacija kritinė. Jis pasakoja, kokie svarbūs nutarimai buvo priimti asamblėjoje ir ko imsis mūsų ūkininkai.

Lietuvos situacija – blogiausia ES

J. Vilionis teigia, kad nors Europos pieno gamintojų aktualijos ir rūpesčiai panašūs, Lietuvos ūkininkai yra tarp labiausiai nukentėjusių.

„Pastaraisiais metais masiškai užsidarinėja pieno fermos, kuriose yra 100 – 150 ar daugiau karvių. Net gavę paramą, ūkiai neišsilaiko: išmokėtų 18,66 mln. eurų kompensacijų neužteko. Todėl esminis tikslas, kurį deklaravome Europos pieno tarybos asamblėjoje – užtikrinti, kad pieno gamyba nemažėtų ir ūkininkai gautų adekvačią paramą“, – teigia J. Vilionis. 

Pašnekovo teigimu, Vilniuje vykusi EMB asamblėja yra garbė Lietuvai, tačiau ji turi praktinę svarbą. 

„EMB savo įtaka yra reikšmingiausia žemdirbių savivalda Europos Sąjungoje. Glaudus bendradarbiavimas padės gerinti mūsų pieno gamintojų padėtį, kuri šiuo metu yra viena blogiausių Europoje. Lietuviai už pieno supirkimą gauna žemiausią kainą ES, tačiau gamybos kaštai patys didžiausi, – tvirtina J. Vilionis. – Bandysime kalbėtis su Seimu, Vyriausybe, Žemės ūkio ministerija ir pieno perdirbėjais. Tikimės, kad pavyks gauti didesnę paramą ūkininkams, kad jie galėtų pragyventi iš savo veiklos, nebūtų priversti pardavinėti gyvulių ir Lietuvos žemės ūkis išliktų“.

Jam pritaria žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius. „Pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas minimalus pieno supirkimo kainų kilimas visiškai negerina padėties pieno pramonėje. Kai metų pradžioje kainos nukrenta 15 centų, o vėliau pakyla pora ar keliais centais, tai nieko nekeičia, bet puikiai atspindi situaciją, kurioje atsidūrė mūsų pieno gamintojai”, – sako M. Petkevičius. 

Pasak jo, pastarieji metai “mums buvo vienas didelis iššūkis”. 

“Visgi didžiausią smūgį sudavė nukritusios pieno kainos. Skiriamos kompensacijos yra ženkliai per mažos, todėl matome, kad ne visi ūkiai atsilaiko”, – liūdną realybę piešia “EKO tikslas” vadovas M. Petkevičius.

Žada išvažiuoti į gatves

M. Petkevičius kol kas nemato prasmingo dialogo su valdžios atstovais. 

„Kviečiu valdančiuosius įsiklausyti į tai, ką kalba ūkininkai. Pasigendu konstruktyvių darbų. Mūsų žemės ūkio politikos formuotojų elgesys yra priešingas pieno gamintojų poreikiams. Šiuo klausimu nėra vienos strategijos – girdime pažadus, kažkas tarsi pradedama daryti, tačiau darbai išsikvepia ir gauname šnipštą”, – teigia vienas ūkininkų lyderių. 

Jo žodžiais, “jeigu pienininkai ir ūkininkų asociacijos jaustų tikrą palaikymą, neramius laikus išgyventume lengviau”. 

“Kol kas valdžia žiūri pro šoną, o mes palikti tvarkytis vieni“, – piktinasi kooperatyvo vadovas M. Petkevičius.

J. Vilionio teigimu, dabartinę pieno gamybos savikainą sudaro daugybė neapgalvotų sprendimų. 

„Pavyzdžiui, kelis kartus išaugęs žemės mokestis. Abejoju, kad žemės ūkio ministras mus supranta – strategijos keičiasi, krypties nėra. Gal žemės ūkio mums visai nebereikia?“ – ironizuoja LPGA prezidentas ir priduria, kad jeigu dialogo užmegzti nepavyks, ūkininkai žada protestuoti – traktoriais išvažiuoti į kelius.

Jis mano, kad Lietuvos pieno gamintojų ateitį nulems ir ES politika. „Artėja Europos Parlamento rinkimai. Tikimės, kad išrinksime žmones, kurie išmano šią jautrią sritį ir yra ūkininkų pusėje. Svarbiausia – kad nestrigtų išmokų mokėjimas ir pieno gamintojai gautų adekvačią paramą. Jeigu pavyks įgyvendinti tai, ką nutarėme, užtikrinti, kad pieno kaina padengtų gamybos kaštus, mūsų žemės ūkio perspektyva gali būti nebloga. Tačiau tai – ne dabartinių mūsų politikų nuopelnas“, – įsitikinęs LPGA vadovas J. Vilionis.