Ūkininkai jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. privalo pildyti elektroninį Augalų apsaugos produktų ir Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalus, tačiau ne visiems dar aišku, kodėl ir kaip tai reikia daryti, ar taikomas pereinamasis laikotarpis ir išimtys. Tad į Kauno r. restorano „Siesta“ konferencijų salę sugūžėjo nemažas būrys žemdirbių, atvykusių į šių žurnalų pildymo mokymus, kuriuos surengė Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA).

Kam reikalingas elektroninis pildymas?

Europos Sąjungos valstybėse visi augalų apsaugos priemonių naudotojai nuo 2026 m. sausio 1 d. privalės pildyti elektroninį Augalų apsaugos produktų (AAP) ir Tręšiamųjų produktų naudojimo (TPN) žurnalus.

Popierinių žurnalo pildymų Lietuvoje atsisakyta dėl esą patikimesnių duomenų užtikrinimo apie sunaudojamas trąšas, augalų apsaugos produktus, jų kontrolę, taip pat tiksliau įvertinti esamą aplinkos būklę.

„Nors kitose valstybėse, vadovaujantis ES reglamentu, tik rekomenduojama naudoti e-žurnalų pildymą, Lietuva nuėjo pačiu griežčiausiu keliu“, – sako LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2023/564 5 straipsniu nuo 2026 m. sausio 1 d. visose valstybėse narėse profesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai privalės vesti elektroninę apskaitą naudodami elektroninį formatą.

Tačiau Lietuvoje jau nuo rugsėjo 1 d. ūkiai, valdantys daugiau kaip 200 ha, privalo pildyti AAP ir TPN e-žurnalus, o visiškai prie e-žurnalų pildymo pereiti iki 2024 m. balandžio 4 d.

Nuo balandžio 5 d. tai daryti turės ūkiai, dirbantys nuo 150 ha ir daugiau, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ši prievolė, kaip minėta, galios visiems ūkininkams.

Įdomu tai, kad ES reglamente numatyta galimybė šį terminą pratęsti net iki 2030 m., tačiau Lietuvoje tą daryti kai kurie ūkiai privalo jau dabar.

Kokia galios maksimali tręšimo norma?

Per mokymus pranešta, kad nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo azoto, fosforo ir kalio normos hektarui. Ir tai svarbu ūkininkams, kurie privalo e-žurnaluose nurodyti tręšimo planus. Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo – 90 kg, kalio – 240 kg hektarui. 

Kai sudarytas tręšimo planas, gali būti naudojamas ir didesnis šių trąšų kiekis: azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti didinamas iki 250 kg, fosforo – iki 150 kg, kalio – iki 300 kg hektarui.

„Kaip tos maksimalios normos atsirado ir kokiu pagrindu buvo nustatytos, niekas su mūsų asociacija nesikonsultavo“, – sakė LGAA vadovas A. Macijauskas, pridurdamas, kad net neaišku, nuo kada tų normų taikymas bus skaičiuojamas.

Per mokymus ŽŪM atstovė patikino, kad maksimalių normų kalendoriniai metai skaičiuojami nuo birželio 1 dienos, bet kadangi AAP žurnalo pildymui institucijos nepasiruošė laiku, vertinimas prasidės nuo 2024 m. sausio 1 d.

E-žurnalus galės užpildyti ir įgaliotas asmuo

Jungtis prie sistemos ūkininkams reikėtų tuo pačiu adresu, kaip ir deklaruojant  pasėlius, per elektroninius valdžios vartus – https://paseliai.vic.lt.

Prisijungti prie sistemos gali ir pats ūkininkas, ir net seniūnijos darbuotojas, jei ūkininkas jį įgaliojo. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotoją taip pat galima įgalioti prisijungti prie ūkininko paskyros ir konsultantas galės užpildyti AAP e-žurnalą: tiek nurodant tręšimo planus, tiek augalų apsaugos produktus. Suprantama, kad tokiu atveju konsultanto paslaugos ūkininkui kainuos papildomai.

Jei ūkininkas norės įgalioti kitą asmenį pildyti e-žurnalą, Iš pradžių jis per elektroninius valdžios vartus turi užpildyti supaprastintos formos įgaliojimą ir jį pateikti VĮ Registrų centrui. Tada VĮ Registrų centras perduos duomenis apie įgaliotąjį asmenį VĮ Žemės ūkio duomenų centrui ir šis suteiks prieigą prie ūkininko paskyros tvarkymo.

„Kodėl nebuvo galima padaryti paprasčiau, kad žmogus, prisijungęs el. parašu arba per elektroninę bankininkystę, tiesiog pats įvestų įgalioto asmens duomenis VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (be jokio VĮ Registrų centras tarpininkavimo), kaip tai daro Valstybinė mokesčių inspekcija arba „Sodra“, – stebėjosi ūkininkai.

Net Konkurencijos taryba, atsakydama į Kelmės r. ūkininkų kreipimąsi dėl AAP ir TPN e-žurnalų pildymo sudėtingumo, rekomendavo ŽŪM palikti ir popierinius žurnalų pildymus, o e-žurnalo pildymo terminus pratęsti. Tačiau ŽŪM į šias rekomendacijas neatsižvelgė.

90 proc. ūkininkų galėjo būti pritaikytos sankcijas

Per mokymus paaiškėjo, kad jei žemdirbys dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose,) žurnalą reikia užpildyti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo. AAP e-žurnalą reikia užpildyti per 15 dienų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dar spalio pradžioje informavo LR Žemės ūkio ministeriją, kad tik 10 proc. dalyvaujančių ekoschemose ūkininkų užpildė elektroninį AAP žurnalą ir esą 90 proc. ūkininkų reikėtų taikyti sankcijas.

„Tai parodo, kad trūksta komunikacijos, mokymų, kad nebuvo tinkamai pasiruošta (perėjimui prie elektroninio pildymo)“, – akcentavo LGAA vadovas A. Macijauskas, pridurdamas, kad jei įrankis būtų buvęs patogus, absoliuti dauguma žemdirbių e-žurnalus būtų užpildę.

„Dabar kažkas sugalvojo, kad reikia pildyti po 20 darbo dienų nuo panaudojimo, o kitu atveju – 15 dienų. Kodėl ne 16 arba 25?“ – stebėjosi A. Macijauskas.

Pasak jo, visiškai pakaktų ūkininkui e-žurnalus pildyti du kartus per metus – iki liepos 1 d. pavasario darbams ir iki sausio 1 d. rudeniniams darbams.

Negalėjo atsakyti į daugelį klausimų

Mokymų metu VĮ Žemės ūkio duomenų centro konsultantės paaiškino, kaip į sistemą įkelti duomenis, kaip naudotis sluoksniais ir pan.

Pavyzdžiui, jei sistemoje nėra tam tikro produkto, renkantis jį iš klasifikatoriaus, reikia nurodyti „Mano trąša“, tada nurodyti savo panaudoto produkto tipą ir jo kiekį.

Jei ūkininkas tręšia mėšlu, o jo koncentracija gali skirtis, TPN e-žurnalo sistemoje reikėtų įvesti organinės trąšos vidurkį, kuris yra apskaičiuotas VĮ Žemės ūkio duomenų centro sistemoje.

Vis dėlto TPN ir AAP e-žurnalų pildymo ir redagavimo sistema turi būti gerokai patobulinta, mano ūkininkai. Kai kurių įvestų duomenų negalima redaguoti, nors, atrodytų, taip būtų patogiau vartotojui. Ką daryti, jei suklydus neįmanoma pataisyti duomenų, o NMA reikalauja ataskaitos – priešingu atveju grasinama sankcijomis.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė paragino abiejų sistemų kūrėjus pirma atsižvelgti į ūkininkų pastabas, jas perkelti į demo versijas, ištestuoti ir tik tada kalbėti apie sankcijas jomis besinaudojantiems.

Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais Augalų apsaugos produktų žurnale būna du produktai ir neaišku, kurį ūkininkui pasirinkti, kai vieno produkto registracija netrukus baigsis, o kita įsigalios vėliau. Mat pasirinkus vieną ar kitą produktą, visiškai skirtingai užsipildo lentelės, o tai gali iškreipti objektyvius duomenis.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro atstovės patikino, kad iki 2024 m. gegužės mėnesio žurnalų pildymo sistemos bus tobulinamos.

Kritikuoja sistemų kūrėjus

Pasak LGAA pirmininkas A. Macijausko, keista, kad yra sukurtos dvi atskiros sistemos.

„Logiška būtų buvę, kad viskas būtų vienoje platformoje“, – tikina A. Macijauskas, pridurdamas, kad dėl įvairių taisyklių ir reikalavimų, ūkininkui šiandien reikia atsiminti maždaug 20 datų per metus, kurių jis privalo laikytis ir nepraleisti pateikti duomenis.

„Kitas dalykas, kad abi sistemos yra „žalios“, nepatogios naudojimui. Jos net netinkamos kasdieniam darbui. Visa tai rodo, kad reikalavimas ūkininkams naudotis e-žurnalais pritaikytas skubotai“, – neabejoja A. Macijauskas.

„Europa mums nieko neliepia. Mes patys, tai yra Lietuva, nuėjo „pirmūnės“ keliu“, – sakė asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Z. Varanavičienė.

Per mokymus valstybės institucijų atstovai patvirtino, kad nepildant e-žurnalų ūkininkams numatyta 750 Eur bauda. Jei bus viršyta trąšų norma, bauda taip pat bus tokia pati.