Viešojoje erdvėje vis dažniau ir garsiau užsimenama apie siūlymą naikinti Europos Sąjungos (ES) išmokas ūkininkams. Lietuvos žemdirbių atstovai šį siūlymą vertina teigiamai. Tačiau įspėja, kad maistas brangs, dalis produktų apskritai gali tapti nebeįperkami.

Lapkričio pradžioje Europos Komisijos komisaras žemės ūkiui Janusz Wojciechowski‘s socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) paskelbė, kad 2027 m. gali būti siūloma atsisakyti tiesioginių išmokų ūkininkams.

Šis jo įrašas sulaukė daug dėmesio ir komentarų. Tačiau LR Žemės ūkio ministerija tikino, kad oficialios informacijos apie išmokų naikinimą Europos Komisija nėra pateikusi. Todėl šiuo metu nieko komentuoti negali, tačiau pridūrė, kad kokios nors oficialios įžvalgos, galėtų būti pateiktos ne anksčiau kaip 2025 metais.

Pritaria išmokų naikinimui

Tuo metu ūkininkų atstovai tikino, kad išmokų naikinimas Lietuvos ūkininkams būtų naudingas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas sakė, kad panaikinus tiesiogines išmokas ir su jomis susijusius ribojimus – Lietuvos ūkininkai tik išloštų.

„Jie galėtų patys priimti sprendimus, o valstybė prarastų galimybę reikalauti iš žemdirbių tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, sėjomainos“, – atkreipė dėmesį ūkininkų atstovas.

Anot jo, tiesioginių išmokų pirminė paskirtis buvo atpiginti maistą, jį padaryti prieinamą vartotojams. Tačiau dabar išmokos vis dažniau naudojamos aplinkosauginiams tikslams vykdyti.

„Ūkininkai skatinami „saldainio“ principu, jų prašoma įvykdyti tam tikrą aplinkosauginį reikalavimą ir už tai jie gauna pinigus. Panaikinus išmokas, valstybė prarastų įrankį reikalauti iš ūkininkų tam tikrų dalykų. Nebent atsirastų prievartiniai reikalavimai, vadinamieji „botago“ principai, tačiau jie nebūtų tokie patrauklūs, kaip „saldainio“ principas“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak jo, išmokos turi neigiamą vertinimą visuomenėje.

„Ūkininkai yra priešinami su visuomene. Gajus požiūris, kad ūkininkams išmokos yra tarsi pinigai byrantys iš dangaus už nieką. Tačiau taip galvoti gali tik žmonės, kurie nežino, kodėl ir kam tos išmokos yra skiriamos. Juk ne Lietuva sugalvojo mokėti jas ūkininkams. Tai yra bendra ES žemės ūkio politika“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas abejojo, kad kartu su išmokomis pranyks ir ribojimai. Jo teigimu, nors išmokos nebebus mokamos, ribojimai ūkininkams vis tiek liks.

„Niekas nekalba apie ribojimų mažinimą, vis tiek negalės ūkininkai daryti, ką nori. Tačiau idėją atsisakyti išmokų vertinu pozityviai. Lietuvos išmokos mažiausios ES. O reikalavimai ūkininkams – vieni aukščiausių. Todėl išmokų panaikinimas tik sustiprins konkurencingumą su kitų šalių ūkininkais“, – sakė grūdų augintojų atstovas.

Lietuvių išmokos per mažos

I. Hofmanas sutiko, kad praradę išmokas ūkininkai prarastų tam tikrą pajamų šaltinį.

„Tačiau Lietuvos žemdirbių išmokos vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES), todėl jie nepajustų didesnio poveikio. Ypač jeigu išmokos butų panaikintos visoje ES. Pavyzdžiui, belgai ar olandai gauna tris ar keturis kartus didesnes išmokas. Todėl lietuvių gaunama išmoka maisto užauginimo grandinėje yra labai menka. Skausmingiausia būtų prarasti išmokas toms šalims, kurios gauna didžiausias išmokas“, – skaičiavo I. Hofmanas.

Pasak jo, nieko blogo, jeigu tos išmokos būtų panaikintos, tačiau jų turėtų negauti visi ES ūkininkai. I. Hofmano teigimu, dabar matome nelygybę, kuomet vieni gauna daugiau, o kiti mažiau. O jeigu jų nebeliktų visi taptų lygūs.

Anot A. Macijausko, Lietuvos ūkininkai išmokų naikinimo visai nebijo.

„Apskritai visą laiką siekėme, kad išmokos visiems Europos ūkininkams būtų vienodos, nesvarbu didelės ar mažos. Norėjome vienodų sąlygų“, – sakė ūkininkų atstovas.

A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad išmokas ketinama naikinti dėl tam tikrų priežasčių.

„Vis daugiau kalbama apie Ukrainos priėmimą į ES. O juk tada nebūtų jokių galimybių mokėti išmokas dar ir Ukrainos ūkininkams. ES tiek neturi pinigų, nes tektų atiduoti pusę viso biudžeto. Ukraina – milžiniška valstybė, kurios žemės ūkis tokio dydžio, kaip likusios Europos kartu sudėjus. Todėl ES apskritai ėmė svarstyti išmokų naikinimą visiems Europos žemdirbiams“, – pastebėjo grūdų augintojų atstovas.

Maistas brangtų kelis kartus

A. Macijauskas aiškino, kad išmokomis buvo siekiama atpiginti maistą, todėl jas panaikinus maistas pabrangtų.

„Kainos būtų aukštos. Maisto produktai galėtų brangti 2 ar 3 kartus. Todėl ES sumažėtų prekyba europietiškais produktais. Dabartinio prekių krepšelio lietuviai tiesiog nebeįpirktų, todėl turėtų mažinti savo racioną arba maitintis mažiau kokybiškais maisto produktais. Gyventojai turėtų pereiti ant kruopų, kurios būtų užaugintos kažkur Kinijoje su vėžį sukeliančiais pesticidais“, – prognozavo grūdų augintojų atstovas.

I. Hofmanas irgi atkreipė dėmesį, kad tiesioginių išmokų nebuvimas pabrangins maistą.

„Maistas tikrai brangs. Išmokos juk tam ir buvo skirtos, kad vartotojams atpigtų maisto produktai. Reikėtų skaičiuoti, tačiau maisto produktų kainos didėtų bent 10–20 proc“, – nuosaikesne prognoze dalijosi ūkininkų atstovas.