Tęsiami ūkiams naudingi mokymai, kuriama moderni žinių sistema

LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Renata Stašinskienė. LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Renata Stašinskienė.

Kad kaime įsikurtų daugiau žemės ūkio veikla užsiimančio jaunimo, kad šalies ūkiai ir toliau būtų modernizuojami, taptų konkurencingi ir gyvybingi, toliau remiami ūkininkų mokymai. Lietuvoje taip pat kuriama moderni žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS). 

„Parama mokymams yra reikalinga, nes ūkininkai ne visada spėja žengti kartu su naujovėmis, darbų sūkuryje ne visada turi laiko skaityti teisės aktus, ieškoti naujienų ir žinių interneto platybėse, o ir rasta informacija ne visada patikima. Mokymų metu ūkininkai gauna koncentruotą informaciją apie jiems rūpimus dalykus, taip pat gali pasidalinti savo patirtimi su kitais kursų dalyviais. Ūkininkams svarbios mokymų temos apie naujas technologijas, apie tai, kas įpareigoja ūkininkus laikytis tam tikrų reikalavimų, ypač mėgstami praktiniai mokymai“, – pasakoja Renata Stašinskienė, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo paslaugų skyriaus vadovė. 

Daugiau kaip 450 hektarų mišrų ūkį Raseinių rajone Ariogaloje valdantis ūkininkas Vytautas Ročka nuolat dalyvauja darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos mokymuose ir stengiasi pagal galimybes dalyvauti visuose: „Atsirenku sau reikalingą informaciją. Niekas nestovi vietoje, viskas juda į priekį. Svarbu kuo greičiau perimti ir panaudoti naujoves ūkyje“. 

Ūkininkas šmaikštauja, kad dėl naujų reikalavimų elektroniniame žurnale apskaityti ūkio darbus daugelis „papuolė kaip musės į barščius“. Visgi mano, kad reikia susitaikyti su tuo, išmokti elektroninėmis sistemomis naudotis. „Atrodo, tos programos sukurtos ne žmonėms, o programuotojams. Trūksta paprasto priėjimo. Sakysim, norint žurnale įrašyti trąšas, reikia sistemoje atlikti labai daug žingsnių, žinoma, jei tik apskritai žinai, kur eiti. Turėtų būti daugiau mokymų, kad šiomis programomis būtų galima normaliai naudotis. Juk ūkininkas nesėdi kiekvieną dieną prie kompiuterio“.

Joniškio rajone 300  hektarų augalininkystės ūkį valdantis Otas Sukarevičius pastebi, kad itin naudingi įvairių pakuočių, padangų, filtrų tvarkymo mokymai, taip pat priešgaisrinės apsaugos mokymai. 

„Gavome naudingos informacijos. Daugiausia mus domina naujos technologijos, sėjimo būdai. Labai naudingos tęstinės Lauko dienos. Deja, dabar neprognozuojamos nei trąšų, nei grūdų kainos. Naudinga gauti informaciją apie naujas veisles. Technologijų siūloma įvairiausių, o su tuo susijusios išmokos“. Kiekviename ūkyje, pasak jo, situacija individuali: „Sakysim, man šiemet viena veislė nepasiteisino, o kitam, už 50 km, ji buvo pati geriausia. Arba atvejis su chemikalais: keturių rūšių likučius šiemet supurškėme viename lauke, susižymėjome laukelius. O geriausias rezultatas buvo lauke, kur nieko nepurkšta“.

Pasak ūkininko, daugeliui sunku susigaudyti informacijos sraute, todėl vis dažnesni atvejai, kai ūkininkas nutaria nesigilinti į informacijos džiungles ir apsisprendžia imti tik bazinę išmoką.

ŽŪM specialistai pastebi, kad mokymai ypač svarbūs ne tik jau patyrusiems ūkininkams, bet ir naujai besikuriantiems valdų valdytojams ir pradedantiesiems ekologiškai ūkininkauti ar taikyti agrarinės aplinkosaugos, klimato, bioįvairovės priemones. Jiems ateinančiu laikotarpiu bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Didžiausia galima paramos suma  

Paraiškos dėl paramos mokymams ir įgūdžiams renkamos nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 800 tūkst. Eur paramos lėšų.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti 150 000 Eur su PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Dėl paramos vykdyti remiamą veiklą – organizuoti ir teikti mokymus – gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

Projektas gali būti įgyvendinamas ir paraiška teikiama kartu su partneriu arba partneriais – asociacija (-omis), vienijančia (-iomis) fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir (arba) miškininkystės veikla. Paraiškos kartu su paraiškos priedais  NMA gali būti teikiamos tik elektroniniu būdu: pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Ypatingas dėmesys skaitmeniniams įgūdžiams

Organizuojant mokymus numatoma tęsti didžiausio populiarumo 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu sulaukusias temas, jas papildant naujomis, atsižvelgiant į analizes, naujausias tendencijas ir ūkininkų poreikius, pvz., rinkodara, elektroninė prekyba, rizikų valdymas, inovacijų diegimas, biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė. Taip pat daugiau dėmesio skiriama aktualiems klausimams: Žaliasis kursas, tvarus ūkininkavimas.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl kaimo ir miesto pagrindinių skaitmeninių įgūdžių skirtumų šalinimo ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių įgūdžių ugdymui.

Mokymų kursai gali būti rengiami pagal Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto patvirtintas mokymo temas (įskaitant ir prioritetines temas) ir pagal jas parengtas mokymų programas.

Taip pat mokymai gali būti rengiami pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės, miškų, maisto ūkio veikla užsiimančių asmenų privalomus mokymus, numatytas mokymo programas: pvz., ūkininkavimo pradmenų; augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų ir pan.

Konsultantų integracija į ŽŪŽIS

ŽŪM specialistai akcentuoja, kad naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalės turėti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS). Jos dalyviai bus ūkininkai, konsultantai, mokslo ir studijų institucijos, žemdirbių organizacijos, aplinkosaugos atstovai, vartotojai, įvairios valdžios institucijos, netgi žiniasklaida. Bendras jų siekis – sukurti efektyviai veikiančią ŽŪŽIS. 

Pradedamoje kurti ŽŪŽIS platformoje bus teikiama aktuali informacija apie žemės ūkio žinias, dalinamasi sukurtomis inovacijomis, projektų rezultatais, pagal įgyvendinamas intervencines priemones ir projektus siūlomų mokymų temomis, konsultantų tinklo platforma, taip pat erdve ŽŪŽIS dalyviams diskutuoti, dalintis kontaktais, poreikiais ir grįžtamuoju ryšiu. Platforma apjungs jau egzistuojančias sistemas ir suteiks lengvą ir greitą prieigą visiems ŽŪŽIS dalyviams.

Pasak ŽŪM specialistų, nors teritoriniu požiūriu Lietuvoje išplėtotas kaimo gyventojų ir ūkininkų konsultavimo paslaugų tinklas, tačiau būtina didinti šios priemonės žinomumą, įgyvendinti tikslines viešinimo priemones, siekiant įtraukti mažesnių žemės ūkių valdytojus į ŽŪŽIS. Taip tikimasi sukurti ir palaikyti bendrą viešai prieinamą ŽŪŽIS platformą (įskaitant konsultantų tinklą), kuri geriau atitiktų ūkininkų poreikius.

a

Video