Archyve atgimusi atmintis: partizanų fotojuostų restauravimas

2025 m. pavasarį į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Žygelio rankas pateko unikali istorinė medžiaga – vienuolika senų fotojuostelių, užklijuotų lipnia juosta. Ritinėlius atsargiai išvyniojus ir apžiūrėjus įtarta, kad negatyvuose užfiksuoti Lietuvos laisvės kovas menantys vaizdai. Vėliau paaiškėjo, kad čia glūdi tikras lobis – apie 60 niekad nematytų kadrų, kuriuose įamžinti pirmieji Ramygalos krašto partizanai 1944 metų pabaigoje–1946 metų pirmoje pusėje.

Dauguma ilgus metus išgulėjusių ritinėlių buvo pakankamai gerai išsilaikę ir nesudarė kliūčių skenavimo procesui, tačiau vienas ritinėlis išsiskyrė. Jis buvo užklijuotas platesne lipnia juosta ir, kaip manoma, ilgus metus pragulėjo suspaustas, įgavo drėgmės. Tokiose sąlygose klijai persigėrė per visą juostelę, tad ją išvynioti sausą buvo neįmanoma. Norėdamas išgelbėti šį ritinėlį, D. Žygelis kreipėsi į Prano Gudyno restauravimo centrą, kuris jį nukreipė pas Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratorius.

Nors archyvo restauratoriai pirmą kartą susidūrė su tokio pobūdžio užduotimi, pasitarę nusprendė pabandyti surizikuoti ir sulipusį negatyvų ritinėlį atklijuoti. Šio darbo ėmėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo Restauravimo skyriaus vedėja Danguolė Šlaustienė ir Fotodokumentų skyriaus archyvistė bei fotografė Raimonda Turonienė.

Tai buvo lėtas, kantrybės ir preciziškumo reikalaujantis procesas: juostelė panardinta į tam tikros  temperatūros distiliuotą vandenį. Tuomet, siekiant į paviršių iškelti susikaupusias dulkes bei purvą, vanduo lėtai judintas. Pamažu, dirbant keturiomis rankomis ir į pagalbą pasitelkiant specialius įrankius, juostelė buvo atvyniojama. Atskirti negatyvai įstatyti į specialų rėmelį, kad išliktų tiesūs.

Nesėkmės tikimybė buvo nemaža – vyniojant juostelę vaizdas abiejose negatyvų pusėse galėjo būti pažeistas. Vis dėlto rizika pasiteisino – ritinėlis sėkmingai atvyniotas. Be to, paaiškėjo, kad susukta ne viena juostelė, kaip buvo manyta, o net keturios!

Atrastose fotografijose užfiksuoti įvairūs partizanų gyvenimo fragmentai: stovyklavietės ir buities vaizdai, miške švenčiamos šventės, asmeniniai ir grupiniai portretai, taip pat ir tragiškesni epizodai, liudijantys ginkluotosios rezistencijos pradžią. Šio laikotarpio nuotraukos – tikra retenybė, kadangi dauguma pirmųjų karo metų dalyvių žuvo iki platesnio fotografavimosi išplitimo.

Džiaugiamės, kad prie šio išskirtinio istorijos šaltinio atkūrimo prisidėjo ir LCVA komanda. Dėkojame restauratorei Danguolei Šlaustienei ir archyvistei-fotografei Raimondai Turonienei už jų ryžtą, darbą ir kantrybę.