Šalyje vis didėjant vilkų populiacijai, gyvulių augintojams iškyla didesnė rizika patirti jų daromą žalą. Didžiausius nuostolius įprastai skaičiuoja avių augintojai. Ūkininkai pripažįsta, kad investuoti į prevencines priemones būtina, tačiau nemažai jų daliai pritrūksta apyvartinių lėšų. Tam, kad ūkininkai galėtų efektyviau apsaugoti savo bandas nuo plėšrūnų, jiems numatoma finansinė parama. Paraiškos pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje  bus priimamos iki lapkričio 29 d (imtinai).

Prevencinės priemonės sumažintų ne tik gąsdinančius skaičius

Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2024 m. rugsėjo 16 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 131 000 eurų, iki 2023 m. rugsėjo 12 d. – 112 908 eurų, iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurų, 2021 m. – 100 401 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.  Vilkų padaryta finansinė žala ūkinių gyvūnų laikytojams, palyginti su 2021 metais, praėjusiais metais išaugo apie 30 procentų.

Kiekvienais metais žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie ūkininkus, kurių avys, o pastaruoju metu net ir šunys, nukenčia nuo vilkų. Tuo pat metu pasigirsta vienų specialistų raginimai labiau kontroliuoti vilkų populiaciją, kitų – raginimai ūkininkams labiau rūpintis savo gyvulių saugumu. Kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinė priemonė ne tik prevenciškai apsaugotų ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos , bet ir prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo, užtikrinant subalansuotą ekosistemų funkcionavimą.

Parama naudinga

Dzūkijoje, Stebulių kaime, avis auginantis Mantas Jančiukas buvo vienas pirmųjų šalyje pasinaudojęs parama, siekdamas apsaugoti savo bandą. Paramos jaunas vyras kreipėsi, vos tik savo valdose sulaukė nekviestų svečių - vilkai  vieną avį papjovė, kitos spėjo pasislėpti tvarte.  Gavęs lėšų ir atsižvelgdamas į savo ūkininkavimo sąlygas, kad nuomojamose pievose negali tverti stacionarių tvorų, jaunas vyras įsigijo 2 000 metrų ilgio kilnojamą tinklinį aptvarą, kurio aukštis siekė  1,20– 1,25 metro. Rimto aptvaro reikėjo, nes paprastą 90 centimetrų elektrinę tvorą-piemenį vilkas įveikia paprastu šuoliu, jeigu tik užuodžia maistą – avį, ožką ar paršą.

Rokiškio rajone ūkininkaujantis Petras Šiaučiūnas taip pat puikiai žino, kad laikant avis būtinos prevencinės priemonės saugantis nuo vilkų. Ūkininkas jau yra patyręs, ką reiškia šių plėšrūnų išpuoliai, todėl vos tik atsirado galimybė gauti paramą elektriniam aptvarui, iškart ja pasinaudojo.  Avių augintojas neabejoja, jog anksčiau ar vėliau būtų tekę investuoti į aptvarą, o gavus paramą,  tai padaryti buvo lengviau. Ūkininkas sulaukė 5000 eurų paramos. Už tokią sumą galima aptverti apie 8 ha. Ateityje, kadangi nuolat didinama avių banda, lėšų prevencinėms priemonėms reikės daugiau, tačiau investicija visuomet pasiteisina, nes bet kada pilkiai gali apsilankyti – ir tikrai ne su gerais ketinimais.

Daugelis sutinka, avininkystės atstovams parama labiausiai reikalinga, nes ši žemės ūkio šaka nėra pati pelningiausia ir gana sunku savarankiškai investuoti į tvoras ar elektrinius piemenis. O vilkai lankosi nemažoje Lietuvos teritorijoje, todėl  augintojams rizika tikrai didelė.

Reikalavimai

Teikti paraiškas gali ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įsiregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių -  pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.

Pateikus paraiškas pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, galima įsigyti ir įsirengti aptvarus ir (arba) jų dalis, skirtus apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginius ir (arba) jo dalis, taip pat  iki 2 aviganių, turinčių kilmės dokumentus, kurių amžius yra iki 4 mėn. Įsigyjant veislinius aviganius, nustatytas fiksuotasis įkainis: vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 eurų (be PVM) ir vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 eurų (be PVM). Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas. Vieno aviganio įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti nuo 1 iki 7 sutartinių gyvulių (SG) , dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie įsipareigoja iki laikotarpio pabaigos išlaikyti daugiau kaip 7 SG.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 10 000 Eur (be PVM), kai parama tiekiama aptvarų bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui bei įsirengimui ir 12 000 Ęur (be PVM), kai parama tiekiama aptvarų ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui, bei aviganių šunų įsigijimui, kuriems nustatytas fiksuotasis įkainis.

Paramos paraiškos įsigyti investicijas, galinčias padėti apsisaugoti nuo plėšrūnų, bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams, tuo atveju, kai lėšų suma, nustatyta konkrečiam kvietimui teikti paraiškas, bus mažesnė negu pareiškėjų prašoma paramos suma. Pirmumas bus teikiamas paramos paraiškai, kuriai bus skirtas didesnis balų skaičius, tačiau žinotina, jog privalomasis mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius netaikomas.

Šunų nereiktų bijoti

Ne vienas ūkininkas vis dažniau pagalvoja į savo kiemus įsileisti Podhalės ar Vidurio Azijos  aviganius, bet baiminamasi dėl tinkamos jų dresūros ir gana brangaus išlaikymo. Rasa Kavaliauskienė, kurios sodyboje jau kuris laikas gyvena ir gyvulius saugo jaunas Podhalės aviganis, pastarosios nuostatos nepaneigia. Šuns išlaikymas tikrai yra brangus, nes reikia aukštos kokybės ėdalo, tačiau sprendimo įsigyti šios veislės šunį nekeistų. Jie turi itin stiprų saugojimo instinktą, yra tvirti, dideli, sargūs ir labai drąsūs, tad savo pareigą atlieka nepriekaištingai. Tiesa, su viena sąlyga. Jiems reikia aiškių saugojimo ribų – aptvaro, tuomet jaučia savo teritoriją ir iš jos gina nekviestus svečius. Auginant  Podhalės aviganį, sužinomi ir kiti veislės bei priežiūros niuansai. Vienas jų – svetimus žmones už tvoros aploja, nes labai saugo savo teritoriją, tačiau išėjęs iš aptvaro, jokios agresijos nerodo, kito žmogaus nepuola. Tik garsiai loja, taip pasakydamas ir įspėdamas, kad šioje vietoje jis šeimininkas.