Lengvatinių paskolų norintiems ūkininkams – laikas suskubti

Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštį, ūkininkai nuo kovo 3 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Lengvatinės paskolos ūkininkams ypač pasitarnauja – ne tik norint įgyvendinti investicinius projektus, bet  ir pritrūkus apyvartinių lėšų naujo ūkinio pastato statybai ar senojo atnaujinimui, papildomos žemės, gyvulių įsigijimui.

Parama padeda išsaugoti ūkių gyvybingumą

Lengvatinės paskolos žemdirbiams buvo teikiamos ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pasinaudojo Ukmergės rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.

Jam buvo skirta 50 tūkst. eurų parama. Kadangi A. Diliūnas yra jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą nusipirko diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį skutiką, barstytuvą.

Naudingai sužaidė ir Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis. Jaunojo ūkininko statusą turėjęs  vyras, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. eurų parama, įsigijo modernų kombainą. Skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc., tačiau plane numatytų kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, tad nusprendė pirkti galingesnį ir modernesnį kombainą, kainavusį 165 tūkst. eurų – ši aplinkybė lėmė, paramos intensyvumo sumažėjimą. Teko kreiptis į banką paskolos, bet sprendimas pasiteisino: įsigyta technika nenuvylė, investicija džiugina su kaupu. 

Tikrai ne vienas ūkininkas gali paliudyti, kad lengvatinės paskolos labai gelbsti ir padeda, jos yra aktualios, nes šalyje  netrūksta nei didelių, nei mažesnių ūkių. Pastaruoju metu, kuomet ekonominė situacija ne iš lengvųjų, pajamos iš žemės ūkio produkcijos pardavimų mažėja, o išlaidos vis auga, daugelis ūkių susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Finansinė paskata, ypač prasidėjus darbymečiui, yra viena iš išeičių, padedanti išlipti iš duobės. Norėdami stabilizuoti ūkių finansinę padėtį, ūkininkai ryžtasi imti lengvatinę paskolą. Jiems kur kas priimtiniau lengvatinė paskola palankiomis sąlygomis, nei įsiskolinimas trąšų ar kitų reikalingų prekių tiekėjams. Analogiška situacija ir su lėšomis investicijoms – lengvatinės paskolos šiuo metu nepamainoma priemonė.

Apyvartiniam kapitalui skirtas lengvatines paskolas, kurios kreditų unijų teikiamos palankiomis sąlygomis, ūkininkai panaudoja įvairiai: perka sėklas, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus. Apyvartinės lėšos padeda sumokėti darbo užmokestį, turto draudimo įmokas ir kitus mokesčius. Parama lengvatinėms paskoloms, įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją, galima drąsiai sakyti, padeda išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą.

Priimtina paramos forma

Lengvatinė paskola, lyginant su dotacija, turi daug pranašumų. Pirmas privalumas, kad taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma. Kitas svarbus dalykas – platesnis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Kreipiantis paskolos suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir jauniesiems ūkininkams įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas.

Būtina paminėti ir dar vieną nemenką privalumą. Kreipiantis  lengvatinės paskolos, kitaip negu dotacijos atveju, PVM yra tinkama finansuoti išlaidas, kitaip tariant, finansuojamas PVM.

Sąlygos

Lengvatinių paskolų galima kreiptis pagal šias SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Pagal pirmąsias dvi priemones lengvatinėms paskoloms yra skirta 35 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskoloms numatyta 19,94 mln. Eur, o didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. Eur. Paskolos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Pagal minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, o apyvartiniam kapitalui – 3 metai.

Galima kreiptis paramos dėl trijų paramos formų: tik dotacijos, tik lengvatinės paskolos bei dotacijos ir lengvatinės paskolos derinio. Jeigu ūkininkas kreipiasi dotacijos ir lengvatinės paskolos derinio, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įvertina paraišką tuo pat metu. Įvertinusi paraišką NMA išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjas turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką.

Tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos Strateginio plano priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Kai teikiama paskola pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, net 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o 30 proc. paskolos daliai – 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR.

 Kai prašoma paskolos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai – nulinės palūkanos.

Lengvatinių paskolų galima prašyti iki metų pabaigos, tačiau tokiu atveju, kai pasiekiama finansinei priemonei skirta paramos suma, kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gali būti sustabdytas anksčiau.

Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).