Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30)

KURŠAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Kultūros vertybių registre įrašytas Kuršų kapinynas, bet daugiau informacijos nepateikiama, KVR.
1987 m. Telšių kraštotyros muziejus (dabar Žemaičių muziejus „Alka“) ištyrė 304 kv.m plotą (tyrimų vadovė Laimutė Valatkienė). Rasta 54 nedegintų ir 2 sudegintų mirusiųjų kapai bei simbolinis kapas (be mirusiojo palaikų) su įkapėmis. Sudegintų mirusiųjų kapuose (datuojami XIII-XIV a. rasta peilių, skustuvų, skiltuvų, galąstuvų, kirvių, kalavijas ir kovos peilis (perlenktas per pusę), nedegintų kapuose (datuojami XIV-XV amžiais) – kirvių, ietigalių, kalavijas, peilių, galąstuvų, verpstukų, ylų, adatų, diržų sagčių, daug žiestos keramikos, papuošalų: vėrinių iš kriauklelių, žvangučių, įvijų, pakabučių ir stiklo karolių, antkaklių, pasaginių ir plokštinių apskritų segių, žiedų, piniginių (kapšelių ir piniginių, puoštų žalvariniais apkaustais) su monetomis, amuletų. Labai retas radinys – segė su krikščionišku užrašu AWE MARIA. XIII-XIV amžių kapų radiniai rodo perėjimą nuo sudegintų mirusiųjų laidojimo papročio prie nedegintų. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Seniausioje išlikusioje Janapolės bažnyčios 1760-1777 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1762 m. Taip pat minimas Kuršelių kaimas. Pavandenės bažnyčios 1692-1708 m. santuokos metrikų knygoje 1701 m. minimi Kuršeliai, Luokės parapijoje.

KVEILIAI, kaimas Viešvėnų sen.
Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1673 m.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Kveilių kaimo valstiečiai: 4 valstiečiai, 15 valakų, iš kurių 11 tušti. Vaitystei priklausė Kveilių, Gečų, Ruišėnų, Vilkakių, Sluškių, Getautės, Smiltinių, Muitaičių kaimai. ŽKI, p. 384-39.
Kaime yra I tūkstantmečio antros pusės-II tūkstantmečio vidurio kapinynas. Atsitiktinai rasta metalinių dirbinių, žmonių palaikų, bet kapinynas netyrinėtas. KVR.

LAPALIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais žemės sklypais aprašytas Gudelių kaimas. Minimas Lapalių užusienis (zascianek Lapali). Priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1662), p.64.

LAPURVIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.

LAUCIŠKĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.

LAUKO SODA, miestelis Ryškėnų seniūnijoje.
1565 m. Žarėnų valsčiuje minimi prie Lauko Sodos (Lawka Posada) bajorai Klukštykai. ŽBH, t.3. p. 139.
1568 m. Laurynui Vainai valdovas Žarėnų valsčiuje dovanojo tris kaimus. Ta proga buvo surašytas ir tų kaimų – Pluotinės, Sausdravėnų ir Lauko Sodos – inventorius. Lauko Sodos kaime buvo 16 valakų, bet apgyvendintų 14 – tiek kaime buvo ir sodybų. Knyga „Žarėnai“, Vilnius, 202, p. 135.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje įrašyta, kad 1568 m. privilegija Žygimantas Augustas Laurynui Vainai davė valdas: 14 valakų Plutynės (…na siolo Plutynie) ir 20 valakų Lauko Sodos (Laukoposadu) kaimuose su ežerais. Inventoriaus skyrelis pavadintas „Plutynie y Lawkosiody“. Perduodant valdas buvo sudarytas inventorius tais pačiais metais. Pagal inventorių, buvo atiduoti Pluotinalio ir Ilgio ežerai (…jezioro Plutynie … jezioro Ilgi…) iki vyskupui priklausančio Maivėnų kaimo (…od ziemi podanych Biskupskich Moywian“. 1611 m. Andrejus Vaina pardavė Pluotinės ir Lauko Sodos kaimus (… na siola Plutynie y Laukoposadu…) Stanislovui Karvackiui. Pastarasis abu kaimus 1616 m. perleido sūnui Motiejui Karvackiui. Šis 1620 m. kaimus už 2500 kapų grašių pardavė Žemaičių kanauninkui Jonui Višomierskiui kartu su Pluotinalio ežeru (…jezioro Plutynie…) ir ežeru Uzrany. Tai netoli Lauko Sodos esantis Anžros ežeras. 1629 metais kanauninkas Jonas Višomierskis padovanojo Pluotinalio (Pluotinės) ir Lauko Sodos kaimuose valdas Žemaičių vyskupystės kapitulai. ŽVPI, p.143.
Šalia Lauko Sodos yra netyrinėtas piliakalnis. Datuojamas I tūkstantmečiu.

LAUKSTĖNAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1612 m. karaliaus Zigmanto III privilegija Telšių bažnyčiai padovanotas Eigirdžių kaimas, o kaip su juo besiribojantys paminėti Pieliai, Jonaičiai, Birikai, Laukstėnai. CM (2) p. 311-314.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Laukstėnų kaimo 20 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Laukstėnuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1748 metų Žemaičių kunigaikštystės inventoriuje surašyti Kiršių seniūnijos kaimai ir valstiečiai. Seniūnijai priklausė Kiršiai, Užpelkiai, Kiemersiai, Laukstėnai, Visginiai. ŽKI, p. 408-409.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Laukstėnai (Lauksciany). Kaime įrašyta 9 asmenys (8 vyriškos, 1 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai, RS (1800), p. 109-111.

LAUMIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.

LEILĖNAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Minimas 1554 m. Leilėnų, Tryškių, Dirvėnų ir Dubinių kaimų (Dirvėnų valsčius) ribų aprašyme. FVIA, p.34.
Minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme, FVIA, p. 43, Inventoriai (16 a.), p. 667-673.
1585 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas dvaras su gyvenviete prie Avižlio upelio, palei Sutlaukius, ir kelią, kuris iš Papilės eina į Leilėnus. GŽŽ p. 1, 160.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Leilėnuose, kurie priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 42 vyriškos ir 46 moteriškos lyčių asmenys, iš jų 14 bajorų šeimų žmonės. TSI.

LEINARTIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
1738 metais sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 m. maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Leinartiškės užusienyje neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias. PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas užusienis „Leynartyszki“, kuriame įrašyti 1 bajoras ir 1 valstietis, PRI.

LELAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Žarėnų bažnyčios krikšto metrikų 1682-1697 m. knygoje minimas nuo 1682 m.

LENKALIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.

LENKVIEČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1792 metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1780 m.

LENTINĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.

(Bus daugiau)