I. Šimonytė: K. Navickas jo atsistatydinimo prašantiems ūkininkams yra tapęs „atpirkimo karvute“
Tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl staigiai nukritusių žalio pieno supirkimo kainų, o daliai jų reikalaujant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinti, premjerė Ingrida Šimonytė neketina šio reikalavimo tenkinti bei patikina, kad Vyriausybė ieško, kaip padėti labiausiai nuketėjusiems ūkiams.
Anot jos, K. Navickas tapo kilusios vadinamosios pieno krizės „atpirkimo karvute“.
„Ministras Navickas, man atrodo, šioje situacijoje pasidaręs tokia „atpirkimo karvute“, – pirmadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Vienas pagrindinių ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų skubios paramos visiems pieno ūkiams. Ketvirtadienį su protestuojančių pieno gamintojų atstovais susitikusi premjerė „labai naiviu“ vadina pastarųjų įsitikinimą, jog kitas ministras tokį jų prašymą patenkintų.
Ji priminė savo anksčiau išsakytus argumentus, kad nėra galimybių tokių papildomų lėšų numatyti biudžete.
„Ponas Vilionis (Lietuvos pienininkų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis – ELTA) turi labai paprastą įsitikinimą, kad jei bus kitas ministras, kitas ministras iš kažkokios kitos lentynos išsiima pinigus, ar gal ateis su premjere muštis ir iš jos išsimuš tuos pinigus... Tas įsivaizdavimas yra labai naivus, nes biudžetas yra patvirtintas ir to biudžeto ribose turime tų sprendimų ir ieškoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Tą ir darome ir tų sprendimų kartu su ministru Navicku ieškosime. Ir ne tik piniginių, bet taip pat ir tų reguliacinių sprendimų, kurie leistų ūkininkams turėti didesnę derybinę galią nei jie turi šiuo metu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skaičiavimu, vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad būtent netolygus supirkimo kainų sumažėjimas lyginant smulkiuosius ir stambius pieno ūkius yra pagrindinė problema.
„Didžiausia problema ta, kad didžioji dalis pieno tiekiama stambių tiekėjų, kurie tikrai turi geresnes galimybes derėtis dėl kainų su perdirbėjams ir kurių šis staigus kainų mažėjimo šokas tikrai taip smarkiai nepalietė. Dauguma ūkių yra smulkūs ir ten staigus kainų mažėjimas yra bėda“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat akcentavo, kad valstybė negali „ateiti ir visada išspręsti problemos už verslininkus“, kurie turi patys prisiimti verslo rizikas.
„Parama turi būti tokia, kad padėtų išsilaikyti ūkiams, kuriems laikinas labai didelis spaudimas sunkiai atlaikomas ir pinigų srautai nesusibalansuoja, tam sprendimų ieškosime ir toliau. Bet tikrai nereikėtų formuoti tokio lūkesčio, kad valstybė turi užtikrinti komfortišką pieno supirkimo kainą visiems žalio pieno pardavėjams“, – teigė I. Šimonytė.
ŽŪM penktadienį pristatė savo pasiūlymą išmokas skirti tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurų, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Parama esą turėtų padėti 90 proc. šalies pieno ūkių.
Taip pakoreguotas ankstesnis ŽŪM pasiūlymas 8 mln. eurų numatyti visiems pieno ūkiams, skiriant po 37-38 eurus už laikomą karvę.
Ministerija aną savaitę taip pat pristatė Pieno įstatymo projekto pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, apibrėžti, kada žaliavinis pienas būtų parduodamas ar perkamas nesąžiningai.
Ketvirtadienį prie Seimo vyko protestas, rengtas tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
