Ketvirtadienį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva surinkti 56 Seimo narių parašai žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai. Seimo opozicinių frakcijų atstovai šią savaitę susitiko su ministru, tačiau po pokalbio parlamentarai neliko įtikinti. Opozicija iš K. Navicko reikalaus daugiau paaiškinimų dėl jo kuruojamame sektoriuje besikaupiančių ir gilėjančių problemų.

„Esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, imasi konkrečių veiksmų ir skiria finansavimą ūkių pagalbai, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.

Nepasitikėjimą ministru reiškia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir Lietuvos regionų frakcijų atstovai. Pasirašytą interpeliaciją jie įteiks Seimo Pirmininkei.

„Reaguodami į ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos nesibaigiančius skundus, ne kartą bandėme kalbėtis su ministru K. Navicku ir aiškintis susiklosčiusią situaciją. Ministras nereaguoja ne tik į mūsų išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, o ypač tuos, kurių atidėjimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ateityje. Įdomu, ar iš tikrųjų ministras supranta savo veiksmų pasekmes?“ – klausia LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Parlamentarų nuomone, ministras turi viešai atsakyti, kokius sprendimus priėmė reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje, kokias įgyvendino priemones siekiant palengvinti įtampą trąšų sektoriuje tiek gamintojams, tiek žemdirbiams, taip pat reikia paaiškinimų, kaip planuojama pertvarkyti ir finansuoti rajoninių žemės ūkio skyrių veiklą, kad jų veikla nenutrūktų.

„Žemės ūkio ministras linkęs elgtis lyg vienasmenis valdovas. Jis ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus. Žemdirbių pyktis – suprantamas ir pelnytas. Skaidrios konsultacijos su bendruomene yra ir europinės paramos sąlyga. Deja, K. Navickas ne tik nerado kalbos su bendruomene, bet ir visiškai prarado jos pasitikėjimą. Iš tokio ministro lūpų nebeįtikina ir gražiausi siekiai – darna, žalumas, ūkininkavimo sąlygų gerinimas“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Vidmantas Kanopa.

Seimo opozicija pažymi, kad Žemės ūkio ministerijos vykdoma valstybės įmonių reorganizacija palies daugiau nei 500 darbuotojų. Šis sprendimas kelia klausimų, kiek žmonių išeis iš darbo, kas juos pakeis. Be to, parlamentarams kyla abejonių ir dėl to, kad likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos bendros žemės ūkio politikos strateginio plano, kurį rengiant buvo pasitelkti konsultantai už 384 tūkst. eurų, pateikimo Europos Komisija šiam dokumentui pateikė net 219 pastabų ir nurodė, kad identifikuotoms silpnybėms įveikti nėra priemonių.

„Apie 16 mln. eurų iš RRF lėšų Žemės ūkio ministerija skyrė nusausintoms pelkėms atkurti. Mums iš karto iškyla svarbus klausimas, kiek toli mes eisime ir kur atsidurs žemės ūkio sektorius su tokia žemės ūkio ministro strategija? Turint omenyje šiandieninę situaciją ir problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkio sektorius, tokią sumą skirti pelkėms, bet ne gamybos tvarumui užtikrinti, yra išties neapgalvotas ėjimas. Iš tiesų tampa vis labiau akivaizdu, kad šiuo metu labai trūksta ministro Kęstučio Navicko lyderystės ir visose kitose žemės ūkio srityse“, – teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Kaip numatyta Seimo statute, Vyriausybės narys, gavęs interpeliaciją, privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma gali būti priimtas Seimo nutarimas dėl interpeliacijos. Tokiu atveju ministras privalo atsistatydinti