Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į Lietuvos ūkininkų poreikius, patvirtino antrąjį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) pakeitimą. Vieni iš svarbiausių SP pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.

Antrą kartą keisti Strateginį planą paskatino pirmųjų jo įgyvendinimo metų stebėsena, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų analizė, besikeičiantys ūkininkų ir kitų paramos gavėjų poreikiai. 

Atnaujintas referencinis daugiamečių pievų plotas  

Žemės ūkio ministerija įdėjo daug pastangų ieškodama su Europos Komisija bendro sprendimo dėl daugiamečių pievų. EK leido Lietuvai sumažinti 2018 m. daugiamečių ganyklų ir pievų plotą iki 612,3 tūkst. ha (buvo 694,5 tūkst. ha) ir atitinkamai iki 21,22 proc. sumažinti referencinį rodiklį.

EK taip pat pritarė daugiamečių žolynų apibrėžties kriterijų patikslinimui. Pievos, kurioms netaikomas daugiametės pievos statusas (iki 5 metų), einamaisiais metais galės būti atnaujintos (persėtos). Tokios pievos taps daugiametėmis, jeigu per penkerius iš eilės metus nė karto nebus atnaujintos. Tuo tarpu daugiametės pievos, kuriose pievų augalai sunyko ir (arba) jose vyrauja piktžolės, einamaisiais metais galės būti atnaujintos (persėtos jų nesuariant). Daugiamečių pievų atnaujinimas (jų nesuariant) nepakeis daugiametės pievos statuso.

Keičiasi svarbūs Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai

EK pritarė ŽŪM pasiūlymui GAAB 2 įgyvendinimą nukelti iki 2025 m. sausio 1 d.  Ūkininkai turės daugiau laiko pasiruošti šio standarto įgyvendinimui, prisitaikyti ir rasti geriausius sprendimus, kaip apsaugoti durpžemių ir šlapynių plotus. ŽŪM kartu su kitomis atsakingomis institucijomis iki nurodytos datos tęs šlapynių ir durpynų plotų vertinimą bei atliks kitus būtinus darbus, padėsiančius ūkininkams taikyti šį  reikalavimą.

Gautas EK pritarimas dėl GAAB 6 įgyvendinimo, atsisakant pūdymo apsėjimo reikalavimo išimties taikymo sodų ir uogynų plotuose.

Pakeistas GAAB 7 reikalavimas: įtraukta atsėliavimo (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybė ne didesnėje nei 35 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje, netaikant jokių papildomų reikalavimų. Šie pakeitimai leis geriau pasiruošti tinkamam augalų kaitos taikymui pagal Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse rekomenduojamą sėjomainą bei efektyviau siekti nustatytų GAAB 7 tikslų.

EK taip pat atsižvelgė į Lietuvos argumentus dėl didelės kraštovaizdžio elementų reikšmės agrarinėse teritorijose ir pritarė GAAB 8 kraštovaizdžio elementų svertinių koeficientų padidinimui. Tai neabejotinai prisidės ne tik prie didesnio šios priemonės populiarumo, bet ir prie biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose,  kraštovaizdžio įvairovės išlaikymo ir didinimo, skatins ūkininkų dalyvavimą renkantis ilgalaikes ir didesnę pridėtinę gamtosauginę vertę turinčias negamybines veiklas.

Patikslintas ir GAAB 8 kraštovaizdžio elemento pavadinimas, numatant, kad ne tik kūdros, bet ir kiti nedideli vandens telkiniai yra tinkami GAAB 8 užskaitai. Tai turės teigiamą poveikį siekiant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos tikslų. EK taip pat sutiko, kad iš GAAB 8 kraštovaizdžio elementų sąrašo būtų išbraukti žemės ūkio paskirties žemėje esantys grioviai.

Ekologiškai ūkininkaujantiems – didesnės išmokos

EK pritarė ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos pokyčiams ir padidintoms išmokoms. Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžiai padidinti apie 15-16 proc. Be to, ekologiškai ūkininkaujantys galės dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose.

Siekiant, kad ūkininkams būtų paprasčiau, sujungtos ekologiniams ūkiams skirtos paramos priemonės – ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” perkeltos į intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas:

„Ekologinis ūkininkavimas“ (ekologiškai ūkininkaujantiems);
„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (pradedantiems ekologiškai ūkininkauti arba deklaruojantiems naujus sertifikuotus plotus). 

Pakeistos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos

EK pritarė ir kitiems ekologinių sistemų pakeitimams, kuriais siekiama padidinti ekologinių sistemų (ar jų veiklų) teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat paskatinti ūkininkus rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas.

SP papildytas nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.

Dar viena naujovė – kompleksinei ekologinei sistemai ,,Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos pakeitimai, kurie numato,  kad pareiškėjas privalo dalyvauti bent vienoje gamybinėje veikloje ir bent vienoje negamybinėje veikloje. Ūkininkai bus labiau skatinami rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas, o taip pat aktyviau deklaruoti kraštovaizdžio elementus.

Taip pat padidintas (nuo 157 Eur/ha iki 206 Eur/ha) kompensacinės išmokos dydis naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams: ežioms (ribinėms juostoms), palaukėms bei paviršinio vandens telkinių pakrantėms, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Kai kuriems kraštovaizdžio elementams (paviršinio vandens telkinių pakrantėms, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviams bei pavieniams medžiams ir krūmams) bus padidinti perskaičiavimo dydžiai (koeficientai).

Kadangi pagal tris kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas pernai  deklaruoti plotai paramai gauti viršijo suplanuotą plotą, peržiūrėti joms nustatyti reikalavimai ir planuojamos skirti finansinės lėšos. Dabar veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ bus du atskiri kompensacinių išmokų dydžiai: už tiesioginės sėjos taikymą (66 Eur/ha) ir už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą (20 Eur/ha). Siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, nustatyti ir skirtingi įsipareigojimų laikotarpio terminai: taikantiems tiesioginę sėją – 2 metai, o taikantiems kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus – 1 metai. 

Kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“ taip pat bus taikomi du atskiri kompensacinių išmokų dydžiai: už įsėlį ar posėlį (50 Eur/ha) ir už tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymą (139 Eur/ha). Įvertinus atskirų žemės ūkio praktikų (posėlio, įsėlio, tarpinių pasėlių per žiemą auginimo) teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, šiai veiklai ne tik beveik 1,2 karto padidintas finansavimas, bet ir atitinkamai padidinti numatomi paremti plotai. Veiklai „Augalų kaita“ finansavimas padidintas dvigubai, padidinti ir numatomi paremti plotai.

EK pritarė ŽŪM pasiūlytam naujam kompensacinių išmokų mokėjimo principo taikymui, nustatant naują valdos ribinį dydį (300 ha), todėl atsirado pokyčių kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Kai pagal kiekvieną iš šių veiklų bus deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha bus skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmoka, o už plotą, viršijantį 300 ha, mokama 85 proc. Šis principas taikomas ir intervencinei priemonei ,,Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.

EK leido keisti ekologinėms sistemoms „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nustatytus reikalavimus: nuo 0,3 iki 0,1 SG/ha sumažinta minimali ganymo intensyvumo riba. Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloms sumažinta ne tik minimali ganymo intensyvumo riba, bet ir reikalavimas turėti ūkinių gyvūnų (nuo 0,3 iki 0,1 SG/ha). Dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ įsipareigojimų laikotarpis sutrumpintas nuo 5 iki 2 metų.

Naujos galimybės valdyti riziką

Intervencinėje priemonėje ,,Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ išplėstas numatytų pasėlių ir augalų draudiminių rizikų sąrašas, įtraukiant į jį papildomą riziką – ilgą lietingą laikotarpį.

EK taip pat patvirtino pakeitimus intervencinėje priemonėje ,,Savitarpio pagalbos fondai“, kuri skatina pačius gamintojus prisiimti pajamų svyravimų riziką ir burtis į savitarpio pagalbos fondus. Fondų narių pajamų netektims apskaičiuoti bus naudojamos supaprastintas procedūros, t. y. indeksai (marža), kurie atspindės konkretaus sektoriaus ūkio subjektų pajamų ir sąnaudų struktūrą bei padės apskaičiuoti konkretaus ūkininko pajamas pagal individualius jo veiklos rezultatus. Taip pat neliko 20 proc. apribojimo administracinėms išlaidoms nuo surinktų įmokų. Tikimasi, kad visa tai paskatins rizikos valdymo fondų steigimąsi, taip užtikrinant greitesnį pajamų stabilizavimą krizių atvejais ir didesnį žemės ūkio sektoriaus atsparumą.

Darbdaviai nuo kitų metų turės laikytis socialinės paramos sąlygų

Darbdaviai, pretenduojantys gauti išmokas, nuo 2025 m. sausio 1 d. turės laikytis socialinės paramos sąlygų. Jų tikslas – apsaugoti dirbančiųjų žemės ūkyje saugumą ir teises, užtikrinant darbo sutarčių sudarymą, jų laikymąsi, saugų pavojingų įrenginių, technikos naudojimą ir kt. Socialinės sąlygos papildys Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartus ir bus privalomos išmokų gavėjams. Darbuotojų teises ir saugumą pažeidusiems pareiškėjams bus mažinamos išmokos.

Planuose – trečias SP keitimas

Visi SP keitimai buvo derinami aktyviai konsultuojantis su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, visuomene. Ministerija ir toliau tobulins SP – šiemet parengs dar vieną keitimą ir pateiks jį EK.