Viceministrė: žemės ūkio plėtra ir aplinkosauga nėra nesuderinami

Kupiškyje Tvaraus ūkininkavimo dienos proga surengtoje diskusijoje „Ar žemės ūkis sugebės prisitaikyti prie augančių aplinkosauginių reikalavimų“ ekspertai, politikai ir gyventojai dalijosi įžvalgomis, kokią įtaką augantys aplinkosauginiai reikalavimai turi ūkininkavimui, kokie iššūkiai kyla žemės ūkiui ir kaip tai gali atsiliepti galutiniams žemės ūkio produktų vartotojams.

Žemės ūkis pasaulyje po transporto ir energetikos yra vienas iš labiausiai mūsų aplinkai neigiamą poveikį darančių sektorių. Todėl ES mastu siekiama  sumažinti neigiamą sektoriaus poveikį aplinkai reikšmingai mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, CO2 emisijas, užtikrinant bioįvairovės išsaugojimą. Kartu šis sektorius labai sparčiai transformuojasi – taikomi naujausi mokslo ir technikos laimėjimai, didėja efektyvumas pasitelkiant tiksliosios žemdirbystės ir tvaraus ūkininkavimo metodus.

„Žemės ūkio plėtra ir aplinkosauga nėra nesuderinami. Žemėje vietos užteks visiems, tačiau būtina rasti balansą. Matome, kas vyksta su globaliu klimato atšilimu ir tai skatina ieškoti inovacijų. Praėjusių metų viduryje EK pateikė Tausaus pesticidų naudojimo ir Gamtos atkūrimo reglamentus. Tai kelia daug iššūkių. Kyla klausimas, kiek ES gali diktuoti mums sąlygas. Ir ar visada turime joms paklusti? Šiuo metu toliau vyksta diskusijos. Valstybėms narėms kyla daug klausimų dėl EK nubrėžtų siekių. Taškas dar nepadėtas“, – diskusijoje kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Aplinkos viceministrės teigimu, privalomas reglamentas turi atspindėti jau įdėtas ir planuojamas šalių pastangas, pasiektus rezultatus. Valstybės turi turėti savo planus, jie bus rengiami. Šiame procese reikia daugiau bendradarbiavimo, kalbėjimosi, diskusijų, reikia remtis analize, duomenimis, o ne emocijomis. Jei to nebus, draudimų bus sunku išvengti.

Vienas iš žaliojo kurso tikslų norint mažinti žemės ūkio keliamą taršą – skatinti ekologinę žemdirbystę. „Ekologinio ūkininkavimo nauda daugialypė. Džiugina, kad vis daugėja tokių ūkių, tačiau pažangių technologijų taikymo dar labai trūksta. Svarbu pažymėti, kad ES parama naujajame laikotarpyje numato virš 4 milijardų eurų žemės ūkio sektoriui, iš jų apie 30 proc. skirta aplinkosauginio tvarumo, poveikio mažinimo priemonėms. Svarbu, kad ūkiai suspėtų pasinaudoti šia parama“, – komentavo Raminta Radavičienė.

Pasak jos, ši transformacija būtina, nes žemės ūkio sektorius yra trečioje vietoje pagal taršumą po transporto ir energetikos. Reikia suprasti, kad tvarus žemės ūkis ne tik prisideda prie oro, vandens, dirvožemio taršos mažinimo, bet ir gamina aukštos kokybės produktus.

Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė akcentavo, kad valstybė turi investuoti į tai, kad ūkiai taptų tvarūs, kad nebūtų plečiami žemės ūkio plotai, o esami būtų panaudojami kuo efektyviau.

„Vilniaus universitetas įgyvendina projektą, kuriuo norime parodyti ūkininkams, kaip ūkininkauti tvariai ir kartu saugoti aplinką, bioįvairovę. Jo metu šalia purškiamų, tręšiamų laukų paliekamos natūralios pievų juostos, kurios padeda išsaugoti augalus ir gyvūnus. Geroji žinia, kad tai veikia. Pasitelkę mokslą parodome, kad galima ūkininkauti tvariai ir nėra reikalo supriešinti aplinkosaugos ir žemės ūkio.

Lyginant tradicinį ir ekologinį ūkininkavimą produkcijos požiūriu, ir vienu, ir kitu atveju iš natūralios aplinkos atimame buveines. Tačiau ekologinis ūkininkavimas nesunaikina šalia esančios gamtos. Tvariai ūkininkaujantys ūkininkai turi pamatyti pridėtinę vertę ir šalia esančioje gyvojoje gamtoje. Per šią prizmę išmokų ir kompensacijų tvarka turi keistis taip, kad jei ūkininkas ne toks sąmoningas, kad tai darytų iš idėjos, tai jam apsimokėtų“, – dalijosi įžvalgomis Grita Skujienė.

Ūkininkas Romualdas Kubaitis tvirtino, kad didesni ūkiai jau eina šiuo keliu ir įgyvendina daug inovacijų, tačiau mažesni neturi tam lėšų. Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas siekiant mažinti trąšų, pesticidų naudojimą ragino eiti ne draudimų, apribojimų keliu, o juos naudoti išmaniai, pasitelkus inovatyvias technologijas, dirbtinį intelektą. Šio principo turėtų būti laikomasi ir nustatant pakrančių apsaugos juostas, kuriose reikėtų ne drausti ūkininkauti, o leisti tai daryti pasitelkus mokslo pasiekimus. Tačiau tam reikia didelių investicijų, o finansinės paramos nesulaukiama, pažymėjo jis.