Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad maisto švaistymas Europoje šiek tiek padidėjo. 2022 metais kiekvienas europietis išmetė vidutiniškai 132 kilogramus maisto, o iš viso Europos Sąjungoje susidarė 59,2 mln. tonų maisto atliekų. Iš šios sumos daugiau nei pusė (54 proc.) priklauso namų ūkiams. Palyginus su 2021 metais, kai vienam gyventojui teko 131 kg maisto atliekų, 2022 metų duomenys rodo nedidelį, bet akivaizdų augimą, nes tada bendras maisto atliekų kiekis buvo 58,4 mln. tonų.

Sveikatos ir maisto saugos komisarė Stella Kyriakides pabrėžė maisto atliekų mažinimo svarbą. „Maisto švaistymas neigiamai veikia visuomenę, maisto saugumą, ekonomiką ir aplinką. 2024 m. prarandama beveik trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto“, – sakė ji. Europoje maisto nuostoliai siekia 59 milijonus tonų per metus, o tai kainuoja milijardus eurų. „Milijonai europiečių negali leisti sau įsigyti sveiko maisto“, – pridūrė komisarė.

S. Kyriakides akcentavo, kad maisto praradimas ir švaistymas kelia pavojų aplinkai, didindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir išeikvodami gamtos išteklius.

ES įsipareigojo iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą, remdamasi Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų 12.3 nuostatomis. S.Kyriakides pažymėjo, kad būtina priimti teisines priemones visoje maisto grandinėje ir pabrėžė, jog sumažinti atliekas galime tik bendromis pastangomis – visuomenės, vyriausybių, verslo ir asmenų. Kova su maisto švaistymu prasideda nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. „Atėjo laikas permąstyti savo maisto sistemą ir skatinti tvarius vartojimo įpročius, kas taip pat palengvins mūsų finansinę naštą. Kviečiu kiekvieną europietį apsvarstyti, ką galime padaryti dėl mūsų planetos ir visuomenės“, – apibendrino ji. „Maistas reiškia gyvybę, ir jis yra per brangus, kad atsidurtų šiukšliadėžėje.“