Telšių parapinė bažnyčia

Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtuose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose. Anksčiau paskelbėme straipsnius apie Varnių ir Luokės bažnyčias minėtu laikotarpiu. Dabar atėjo laikas Telšių parapinei bažnyčiai.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 83, 84, 85, 86, 87, 88)

Bažnyčios titulai
Kaip minėta, pirmoji Telšių parapinė bažnyčia pastatyta tikriausiai tarp 1537-1547 metų. Kiek ji ilgai išstovėjo ir koks jai buvo suteiktas titulas, nežinoma.
1649 metų vizitacijos akte įrašytas bažnyčios titulas: „Ecclesia hæc super titulo S. Andreæ Apostoli in monte elato seorsive a D.no Andrea Wołowicz ædificata, et consecrata a Reverendissimo Nicolao Pac, Episcopo Samogitiæ“ – „Ši bažnyčia, Šv. Andriejaus Apaštalo titulo, aukštame kalne buvo pastatyta pono Andriaus Valavičiaus iniciatyva ir pašventinta labai garbingojo Žemaičių vyskupo Mikalojaus Paco.“ Lotyniškas bažnytinis terminas „sub titulo“ reiškia, kam bažnyčia yra paskirta. Šiuo atveju – Šv. Andriejui Apaštalui, kuris buvo vienas iš pirmųjų Jėzaus mokinių ir laikomas Rytų krikščionybės globėju. Jo titulas galėjo turėti ypatingą reikšmę fundatoriui arba vietinei bendruomenei.
Mikalojus Pacas Žemaičių vyskupiją valdė 1610-1614 metais, kol susirgo ir, anot Vincento Juzumo, išvyko gydytis į Italiją ir ten mirė. Jo motina buvo Raina Valavičiūtė. Valavičiai kilę nuo Gardino (Baltarusija), buvo įtakinga Lietuvos ir Lenkijos didikų giminė. Jai priklausė ir Andrius Valavičius. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ klaidingai nurodyta, kad jis mirė 1610 metais. Tikslesnė data pateikta „Vikipedijoje“ – mirė 1614 metais Tytuvėnuose. Jau minėta, kad 1612 metais didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza praplėtė Telšių bažnyčios fundaciją Andriaus Valavičiaus prašymu. Jo rūpesčiu 1611 metais žeme buvo aprūpinta ir iš reformatų atgauta Tryškių bažnyčia.
Vincentas Juzumas „Žemaičių vyskupystės aprašyme“ rašė, kad Andrius Valavičius 1612 metais suremontavo Telšių bažnyčią, tačiau tų metų minėtoje privilegijoje toks faktas neminimas. Nėra pagrindo netikėti 1649 metų vizitacijos aktu, kuriame teigiama, kad Andrius Valavičius pastatė Telšiuose bažnyčią. Matyt, jai ir Šv. Andriejaus Apaštalo titulas suteiktas pagerbiant Andrių Valavičių. Akte pažymima, kad bažnyčią pašventino Mikalojus Pacas. Šventinamos buvo naujai pastatytos bažnyčios. Nauja Telšių parapinė bažnyčia galėjo būti pastatyta tarp 1610-1614 metų Mikalojaus Paco vyskupavimo laikotarpiu. Pasak Vincento Juzumo, ši bažnyčia XVII amžiaus pabaigoje sudegė.
Algirdas Baliulis straipsnyje „Telšiai XVII amžiuje“, paskelbtame knygoje „Telšiai“, remdamasis Bostone išleista enciklopedija, parašė, kad Telšių parapinė bažnyčia buvo pastatyta 1602 metais. Greičiausiai čia esama klaidos. Remdamasis Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomais Telšių bažnyčios dokumentais, Algirdas Baliulis rašė, kad 1637 metais valdovas Zigmantas III įsakė seniūnui pastatyti naują bažnyčią. Algirdo Baliulio manymu, senoji buvo arba supuvusi, arba sudegusi. Tačiau šie duomenys prieštarauja 1649 metų vizitacijos aktui, kuriame pažymima, kad bažnyčią pastatė Andrius Valavičius ir pašventino vyskupas Mikalojus Pacas. Minėtame vizitacijos akte nieko nesakoma apie po 1637 metų pastatytą naują bažnyčią. Be to, Algirdo Baliulio paminėtas karalius ir didysis kunigaikštis Zigmantas III (Zigmantas Vaza) mirė 1632 metais, tad 1637 metais nieko negalėjo įsakyti Telšių seniūnui. Panašu, Algirdo Baliulio pateiktoje informacijoje esama kažkokios klaidos. Gali būti, Algirdas Baliulis supainiojo su 1616 metų Zigmanto Vazos raštu, kuriuo liepta Telšių tijūnui labiau rūpintis bažnyčia.
Sudegus ar sunykus Šv. Andrejaus Apaštalo titulo bažnyčiai, kaip teigiama 1677 metų vizitacijos akte, tais metais pastatyta nauja bažnyčia. Ji dar nebuvo visiškai baigta. Akte parašyta: „Erigi caepta ista ecclesia de nova radice veteri collabente [!] anno 1677 sub titulo S. Spiritus sumptibus partim communitatis tenutae Telsensis, partim parochianorum, maiori vero ex parte cura, industria et sumptibus propriis moderni Rndi Dni Mathaei Montowt, rectoris ecclesiae Telsensis“ – „Ši bažnyčia buvo pastatyta iš naujo nuo pamatų, griuvus senajai, 1677 metais, Šventosios Dvasios titulu, iš dalies Telšių valdos bendruomenės, iš dalies parapijiečių lėšomis, bet didžiąja dalimi – rūpesčiu, pastangomis ir asmeninėmis lėšomis dabartinio garbingo pono Motiejaus Montauto, Telšių bažnyčios klebono.“
Vincentas Juzumas rašė, kad 1700 metais parapijiečiai, padedami Telšių seniūno Jurgio Firkso, pastatė naują bažnyčią, kuri buvo paskutinė – nugriauta XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Anot Vincento Juzumo, bažnyčia buvo Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, titulo.
Kitokius duomenis pateikė Mindaugas Paknys straipsnyje „Žemaitijos regiono katalikų bažnyčios XV-XVIII a.“ (Acta academiae artium Vilnensis / 34, 2004). Anot istoriko, „1612 VIII 26 papildomai fundavo ir perstatė (Šv. Andriejaus titulo) Andriejus Valavičius. Nauja bažnyčia, pastatyta po 1702 m. gaisro, konsekruota 1705 m. Šv. Dvasios titulu. 1704 m. patvirtinta Šv. Juozapo, 1746 m. Geros mirties ir 1759 m. Švč. M. Marijos ir Saldžiausio Jėzaus vardo brolijos“.
Mindaugo Paknio duomenys ne visai sutampa su 1677 metų vizitacijos aktu ir Vincento Juzumo duomenimis. Akivaizdu, kad 1612 metais jau buvo suremontuota, pastatyta naujai ar perstatyta Šv. Andriejaus Apaštalo titulo bažnyčia, kuri, panašu, sudegė ir jos vietoje 1677 m. jau stovėjo dar nebaigta Šv. Dvasios titulo bažnyčia. Ji sudegė 1702 metais ir po to naujai pastatyta pašventinta 1705 metais. 1814 metais ji uždaryta, o 1831-1835 metais nugriauta. Anot Vincento Juzumo, po 1702 metų gaisro pastatyta nauja bažnyčia turėjo Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, titulą.
Apibendrinant šią titulų painiavą, galima pasakyti, kad pirmosios bažnyčios titulas nežinomas, antroji turėjo Šv. Apaštalo Andrejaus, trečioji – Šv. Dvasios titulus. O štai ketvirtoji, nugriauta XIX amžiaus pirmojoje pusėje, turėjo arba Šv. Juozapo (pagal Vincentą Juzumą), arba Šv. Dvasios (pagal Mindaugą Paknį) titulą.

Parapijos kunigai XVI-XVII amžiais
Dalį Telšių parapijos kunigų sužinome iš 1738 metų bažnyčios vizitacijos akto, kuriame surašyti 1536-1680 metų bažnyčios dokumentai.
Kol kas iš XVI amžiaus žinomas vienintelis parapijos kunigas – klebonas Grigas, paminėtas, kai 1554 metais Stanislovas Raiskis ir matininkas Mikalojus Bartolomiejevičius išmatavo Telšių klebono Grigo žemes.
1640 metais Telšių klebonas Adomas Montrimavičius kreipėsi į Žemaičių žemės teismą, kadangi Telšių seniūnas Ernestas Denhofas užėmė bažnyčiai paskirtą žemę. Jo rašte minimas ankstesnis bažnyčios klebonas Martynas Buivydas, kuriam Andrius Valavičius pavedė tvarkyti 1612 metų Zigmanto Vazos privilegija paskirtą žemę.
Nuo 1653 metų minimas klebonas Marinusas Liauksminas, Kazimiero sūnus.
Nuo 1665 metų minimas klebonas, kanauninkas Bernardas Reimeris, o nuo 1669 metų – klebonas Motiejus Montautas. Jis paminėtas ir paskutiniuose 1680 metais datuojamuose 1738 metų vizitacijos dokumentuose. 1677 metų bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad nauja bažnyčia „pradėta statyti iš naujų pamatų, griuvus senajai, 1677 metais, Šventosios Dvasios garbei, dalinai Telšių dvaro bendruomenės, dalinai parapijiečių lėšomis, o daugiausia – dabartinio garbingojo pono Motiejaus Montauto, Telšių bažnyčios rektoriaus, rūpesčiu, pastangomis ir asmeninėmis lėšomis“. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius, kaip rašoma vizitacijos akte, pastatytas Telšių parapijiečio pono Stepono Montauto lėšomis. Galbūt jis buvo klebono brolis? Panašiu laiku minimas Pranciškus Montautas, kuris 1689 metais prašė leisti įsteigti prie Bernardinų bažnyčios Loreto koplyčios broliją Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vardu. Žemaitijos kunigaikštystės 1690 metų padūmės rejestre įrašytas Florijonas Montrimavičius vietoje Stepono Montauto, valdžiusio vieną pavaldinių dūmą. Bajorai Montautai Žemaitijoje žinomi nuo XVI amžiaus antrosios pusės. Jų giminė buvo įsikūrusi šalia Medingėnų. XVI-XIX amžių dokumentuose minimas Montautiškės bajorkaimis tuoj į rytus nuo Medingėnų.
Informacijos apie Telšių parapinės bažnyčios kunigus pateikiama Liudo Jovaišos straipsnyje „Žemaičių vyskupijos dvasininkai 1601-1650 m.“ (Bažnyčios istorijos studijos, Vilnius, 2012).
Anksčiau minėtas Martynas Buivydas Liudo Jovaišos straipsnyje įvardijamas Martynu Buivydavičiumi, Lauryno sūnumi, Telšiuose klebonavusiu 1613-1616 metais. Jis gimė 1574, o mirė 1617 metais „negarbinga mirtimi“. Nenurodyta, kokia ir kodėl ta negarbinga mirtis buvo. Kunigu jis tapo ne anksčiau kaip 1602 metais, kai Krokuvoje išleido knygelę Pauliaus Sapiegos vedybų proga. Jėzaus Draugijos narys 1593-1602 metais. 1616 metais skųstas bajoro Mikalojaus Šaltuškevičiaus dėl to, kad 1615 metų rugsėjo 17 dieną, būdamas girtas, drauge su valdiniais užpuolęs ieškovą jo namuose plūdo, mušė ir apvogė, o netrukus Telšių klebonijoje vėl plūdo ir mušė per veidą. Bylą nagrinėjęs Žemaičių vyskupijos administratorius M. Elijoševičius už abu nusikaltimus paskyrė siautėjusiam klebonui pinigines baudas ir kalėjimo bausmę.
1618-1623 metais minimas Telšių klebonas Stanislovas Sutkevičius. 1613 metais paminėtas kaip Vilniaus universiteto studentas, paskelbęs proginį eilėraštį. Žemaičių vyskupystės katedros pamokslininkas ir nuodėmklausys nuo 1613 metų. 1619 metais įskųstas bajoro Kristupo Nagurskio, kadangi jį sumušė lazda. 1623 metais Žemaičių vyskupo teisme skųstas dėl „nenoro daryti teisybę“ ir baudų skyrimo. Mirė nespėjęs įtaisyti Tirkšlių bažnyčiai kryžiaus iš bajoro Benedikto Baltramiejaičio Straupio paaukoto sidabro ir už šio geradario pinigus.
1629-1631 metais minimas klebonas Jonas Gintila. Po 1631 metų buvo Virbalio, Kvėdarnos klebonas, 1622 metais paminėtas kaip Žemaičių vyskupystės kapitulos notaras. 1633 metais testamentu užrašė 40 knygų Telšių bernardinų vienuolynui. Iš to galima spręsti, kad buvo labai išprusęs kunigas.
Jau minėtas Telšių klebonas Marinas Liauksminas Telšiuose klebonavo 1653-1655 metais. Mirė apie 1692 metus. Buvo Pašvitinio, Šiaulių, Raudėnų, Joniškio bažnyčių klebonas, Žemaičių vyskupijos deputatas Lietuvos vyriausiajame tribunole.
Adomas Montrimavičius Telšiuose klebonavo 1640-1647 metais. 1613 metais paminėtas kaip Vilniaus universiteto studentas, 1620 metais – kaip Luokės parapijos kamendarijus. Iki atvykdamas į Telšius, dar buvo Tryškių ir Raudėnų klebonas, juo minimas 1624-1627 metais.
Jonas Nevardauskis kaip Luokės bažnyčios altarista, vikaras, prepozitas minimas 1625-1649 metais. Matyt, 1649 metais tapo Telšių klebonu ir juo buvo iki mirties tais pačiais metais.
(Bus daugiau)