Javapjūtės darbai laukuose įgauna pagreitį, o kadangi laikosi karšti sausi orai, aplinkosaugininkai įspėja, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus šiaudus. „Dažnai atrodo, kad deginimas – pavasario problema, bet, vyraujant karštiems orams ir prasidėjus javapjūtei, daug kam vis dar kyla noras padegti ir taip susitvarkyti likusius nesurinktus šiaudus bei ražienas“, – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Kristina Petkauskaitė.

Aplinkosaugininkė pastebi, kad asmenys nesusimąsto, jog deginimas – piktybinis nusikaltimas, ne tik užtraukiantis sankcijas ar patuštinantis kišenes, bet ir pridarantis daug žalos. Per gaisrą pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, smulkūs gyvūnai, tarkim, ežiai, kiškiai, ir gyvūnų jaunikliai. 

„Prisiminkite, kad nesilaikant saugumo reikalavimų ugnis gali išplisti ir tapti nevaldoma, o ugnies sukelti nuostoliai gali būti nesusiskaičiuojami. Tokių gaisrų metu ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus“, – teigė K. Petkauskaitė.

Draudimai ir apribojimai

• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).

• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).

• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

• Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

Atsakomybė

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Pamatę deginamą žolę nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112.