Beveik prieš porą savaičių liūdnas likimas ištiko Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje stūksantį šimtametį šešiakamienį ąžuolą – audra išlaužė du jo kamienus. Nuo šiol ąžuolas bus vadinamas penkiakamieniu, nes vieno – negyvo – jo kamieno gamtininkai nepriskaičiuodavo.

Į įvykio vietą atvykusi arboristė Kristina Žalnierukynaitė įvertino Elmės ąžuolo būklę ir teigė, jog medį išgelbėti įmanoma.

„Nesitikėjome, kad jis nulūš – atrodė labai tvirtas. Tačiau kai nulūžo, buvo matyti ir puvinys, ir toks didelis grybas užaugęs. Lūžusi vieta taip pat kelia nerimą, nes viskas atsivėrė. Sunku pasakyti, kaip su ąžuolu bus, lauksime specialistų rekomendacijų. Jis yra savivaldybės saugomas objektas, mes, regioninio parko direkcija, tą medį prižiūrėdavome“, – „Anykštai“ sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninio parko grupės patarėja Rasa Gražienė.

Apžiūrėti ąžuolo, pasak R. Gražienės, buvo susirinkę ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos, ir Anykščių rajono savivaldybės atstovai, kurie tarėsi, kaip medžiui padėti. Buvo nuspręsta pakviesti ekspertę, kuri pateikė rekomendacijas, ką daryti su ąžuolu.

„Medžio padėtis – liūdnoka, – konstatavo K. Žalnierukynaitė. – Didžiulė šaka išlūžo, šaknų dalyje atsivėrė didelė ertmė. Matosi, kad, kažkada seniai, jis buvęs trenktas žaibo. Tas, matyt, turėjo didelės įtakos šaknynui, ten ir grybų priaugę, kurie kaip reikiant medį ėda. Ąžuolo kamienų yra daug, jie vienas nuo kito svyra, dėl to medžio stabilumas yra labai prastas. Šiuo metu lankytojams rekomenduočiau po juo nevaikščioti.“

„Anykšta“ arboristės teiravosi, ar įmanoma šį Anykščių rajono pasididžiavimą išgelbėti. Specialistė sakė: „Išgelbėti įmanoma, tačiau reikia imtis priemonių. Kadangi jis auga miškų masyve, jo apačia yra tamsoje, tad ąžuolas nusidžiovinęs visas šakas, esančias apačioje. Jei ąžuolas negauna šviesos, elementariai jis džiūsta. Iš pietų ir rytų pusės reikėtų šiek tiek iššviesinti mišką – ten auga labai menkavertės eglės, kurias reikėtų pašalinti. Ąžuolui atvėrus šviesą, žemiau pradėtų augti atžalėlės.

Nuo viršaus reikėtų mažinti jo aukštį, kad jis nebūtų toks sunkus ir tada, jei bus imamasi šių priemonių, jis gali gyventi dar visai ilgai.“

Tačiau ąžuolo surišti, pasak K. Žalnierukynaitės, nereikėtų – šitaip jam galima tik dar labiau pakenkti, nes, esant dideliam vėjui, gali lūžti visi kamienai kartu. Taip pat ir išlūžusio kamieno nereikėtų liesti – miške toks turėtų ir likti.

Pasiteiravus, ar grybus, kurie ėda Elmės šimtametį, reikia naikinti, K. Žalnierukynaitė teigė, jog to daryti jokiais būdais negalima.

„Medžio grybų neišnaikinsi – jie „sėdi“ visame medyje. Žmonės galvoja, kad grybas yra tas, kuris jau išlindo. Taip nėra. Grybų vaisiakūniai išlenda tada, kai jie jau būna įsitvirtinę kaip reikiant. Norint sunaikinti grybą, reikia sudeginti visą medį. Visokie kamieno gremžimai yra gryna nesąmonė – kol medis gyvybingas, tol jis pats su grybu ir kovoja. Medis nėra žmogus, jis neišpūliuoja, neužgyja. Jis tiesiog atriboja puvinį. Jei medžio gyvybingumas stiprus, jis turi didelę gerą mitybinę bazę, jis tikrai su tuo grybu sukovos. Elmės ąžuole gyvos medienos yra mdaug ir jis su tuo grybu kovos. Sename medyje visuomet grybų yra“, – Elmės ąžuolo gelbėjimo ypatumais dalijosi arboristė.

Elmės ąžuolas auga Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Jo aukštis – 30 metrų, o apimtis kamieno pagrinde – net 7,66 metro. Kiek tiksliai ąžuolui metų, nėra žinoma, tačiau specialistai mano, kad ne mažiau kaip 100.

2003 metais Elmės ąžuolas buvo paskelbtas savivaldybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu.

Šiemet Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai buvo atrinkę Elmės ąžuolą 2023 metų Lietuvos medžio atrankos konkursui.

Sigita Pivorienė. „Anykšta"