Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras įsteigtas tik prieš metus, dar tęsiasi šio centro struktūros formavimas, tačiau pirmieji rezultatai ir nauda politikos formuotojams bei visuomenei – jau matomi.

 

Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė pasakoja, kad centras įsteigtas 2022 metų birželio mėnesį. Pagrindinis tikslas – subūrus aplinkos būklės duomenų vertinime dalyvaujančius Aplinkos apsaugos agentūros padalinius į vieną struktūrinį vienetą, sukurti vieningą duomenų valdymo ir politikos priemonių poveikio aplinkai vertinimo sistemą, kuri užtikrintų sistemingą aplinkos būklės pokyčių stebėseną, vertinimą ir prognozavimą, taip pat veiklos efektyvumo didinimą bei naujų analitinių produktų kūrimą suinteresuotoms šalims. Tokia sistema būtina siekiant tvariai vystyti šalies ūkį, siekiant Žaliojo kurso tikslų nacionaliniu lygiu priimti aplinkai mažiausią neigiamą poveikį darančius sprendimus ir užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos įsipareigojimų  įgyvendinimą.

 „Konsolidavę skirtingų kompetencijų ekspertus galėsime ne tik efektyviau ir kokybiškiau vykdyti atliekamas funkcijas, tačiau apjungę plačias aplinkos būklės vertinimo sritis ir  centralizavę duomenų valdymą, kurti integruotas esamų ir numatomų politikos priemonių poveikio aplinkai vertinimo sistemas bei aplinkos būklės pokyčių tendencijas atspindinčias interaktyvias švieslentes. Aplinkos būklės analitikos centras turi tapti vienu svarbiausių Lietuvos transformacijos į klimatui neutralią valstybę ramsčiu, padėsiančiu valstybės institucijoms ir visuomenei priimti duomenimis pagrįstus ir optimalius sprendimus kaip sumažinti atmosferos ir vandens taršą, vystyti žiedinę ekonomiką, prisitaikyti prie klimato kaitos“, – apie šio centro svarbą  ir tikslus pasakoja M. Račienė.

Centro steigimas suplanuotas trimis etapais pagal tematines aplinkos sritis, palaipsniui integruojant skirtingus Aplinkos apsaugos agentūros struktūrinius padalinius, dirbančius su aplinkos monitoringu. „Per pirmąjį steigimo etapą pernai į centrą perkelti Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo, Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriai ir įsteigtas naujas – Bendrųjų analitinių kompetencijų skyrius. Šiemet prie centro prisijungė Jūros aplinkos vertinimo, Vandenų būklės vertinimo bei Hidrografinio tinklo skyriai. Centro formavimą planuojama baigti 2024 metais prijungus Atliekų apskaitos srities specialistus“, – sako M. Račienė.

Efektyvi pagalba politikos formuotojams

Aplinkos būklės analitikos centro direktorius Jurgis Šarmavičius akcentuoja, kad konsolidavus analitines kompetencijas, bus galima sistemiškai ir nuosekliai vertinti šalies aplinkos rodiklius, teikti pamatuotas rekomendacijas Lietuvos institucijoms, verslui bei visuomenei.

J. Šarmavičius pabrėžia, kad centro analitikų surinkti duomenys ir kuriami analitiniai instrumentai pirmiausia svarbūs politikos formuotojams. „Šiuo metu kaip tik kuriame teisėkūros ir investicinių priemonių poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodiką, kurią numatoma taikyti vertinant teisėkūros iniciatyvas, darančias reikšmingą poveikį aplinkai ar klimato kaitai“.  

Pasak J. Šarmavičiaus, jau yra parengta supaprastinta teisėkūros priemonių kiekybinio poveikio šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (ŠESD) vertinimo metodika bei skaičiuoklės transporto, atliekų, pramonės ir žemės ūkio srityse. Iki šių metų pabaigos planuojama šią metodiką ir skaičiuokles išplėsti vertinant priemonių poveikį ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų pokyčiui skirtinguose sektoriuose, tačiau ir oro taršalų išmetimams. „Šios sukurtos metodinės priemonės padės tiksliau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo įtaką aplinkai ir identifikuoti tiksliausias poveikio priemones mūsų sektoriaus problemoms spręsti“, – pabrėžia centro direktorius.

J. Šarmavičius sako, jog skiriama nemažai dėmesio ir bendradarbiavimui su savivaldybėmis. „Šiemet keliame sau tikslą parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių vykdomo aplinkos oro monitoringo valdymo. Norime sudaryti palankias sąlygas valdyti patikimą informaciją apie oro kokybę ir numatyti efektyviausias būklės gerinimo priemones savivaldybių monitoringo lygmenyje. Jau esame paruošę ir pateikę Lietuvos savivaldybių asociacijai derinti rekomendacijas dėl kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos matavimų aplinkos ore“.

Duomenys apie aplinkos būklę – interaktyviose švieslentėse ir žemėlapiuose

Dar viena svarbi centro veiklos kryptis, kurianti pridėtinę vertę – efektyvesnis aplinkos būklės pokyčių stebėjimas bei aiškesnis duomenų pateikimas visuomenei. „Anksčiau informacija apie aplinkos būklę buvo viešai skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje skirtingų ataskaitų duomenų lentelėse, kurias vartotojai turėdavo parsisiųsti, ir tik tuomet galėdavo atlikti analizes lygindami duomenis iš skirtingų dokumentų, tačiau tai nebuvo itin patogu, – pasakoja J. Šarmavičius. – Suprasdami visuomenės lūkestį gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie aplinkos būklę, sudarėme pagrindinių aplinkosaugos rodiklių, dėl kurių dažniausiai sulaukiame klausimų, rinkinį, ir pradėjome aplinkos būklės pokyčių stebėjimą iliustruojančių švieslenčių ir GIS žemėlapių kūrimą bei jų viešinimą“.

Viešai jau prieinamos centro specialistų sukurtos interaktyvios švieslentės, iliustruojančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pokyčius energetikos, pramonės, miškininkystės ir atliekų sektoriuose. Netrukus bus pristatytos interaktyvios švieslentės ir GIS žemėlapiai, skirtingais rodikliais iliustruojantys oro taršą, upių bei ežerų kokybę ir kitus duomenis.

 Tarp artimiausių planų centro vadovas įvardina ir 2024 metais numatytas sukurti teisėkūros priemonių kiekybinio poveikio vertinimo metodikas ir skaičiuokles vandenų būklės ir atliekų tvarkymo (žiedinės ekonomikos) rodikliams.