Konfliktai tarp žemės savininkų ir medžiotojų (ne)amžini?

„Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu“, – byloja LR Medžioklės įstatymo 13 str. Bet ar privalo asociacija žemės savininką priimti? Būtent šiuo pagrindu įvyko konfliktas tarp medžiotojų būrelio ir žemės savininko Zarasų rajone.

„Įstatymus turi gerbti visi“

Tuo įsitikinęs kaunietis Gintaras Juškevičius, kuris visai neseniai susidūrė su nemalonia situacija. Įsigijęs 20 ha Zarasų rajone. Jis nusprendė pasinaudoti LR Medžioklės įstatymu ir pagal 13 str. 1 punktą pasiprašyti priimamas į vietos medžiotojų būrelį, į kurio medžioklės plotus ir įeina G. Juškevičiaus įsigyta žemė. Visgi Dusetų medžiotojų būrelis gautą prašymą atmetė.

„Būrelis vadovaujasi principu – noriu priimu, noriu nepriimu. Medžioklės įstatymų nesilaiko“, – pasakojo G. Juškevičius.

Vyras teigė esąs jaunas medžiotojas, medžiotojo bilietą turintis tik kelis metus. Pasiteiravus, ar pašnekovas žino, kodėl būrelis jo nepriėmė į savo gretas ir gal yra buvę kokių nors konfliktinių situacijų, G. Juškevičius patikino, kad jokių konfliktų nėra buvę.

Žemės savininkas kilusią problemą ketiną toliau spręsti teisme: „Paduotas ieškinys teismui dėl būrelio priimto sprendimo panaikinimo“, – nurodė G. Juškevičius ir tvirtai pridėjo: „Čia man yra principo reikalas. Aš galiu tame būrelyje ir nemedžioti, bet įstatymų privalo laikytis visi“.

Įstatymas neįpareigoja

„13 medžioklės įstatymas nurodo, kad į asociacijos narius gali būti priimtas žemės savininkas, bet tai nėra prievolė. T. y. įstatymas neįpareigoja to daryti“, – situaciją iš savo pusės ramiai aiškino Dusetų medžiotojų būrelio vadovas Šarūnas Gylys.

„Mes su pono kauniečio advokatu kalbėjome, kad jo klientas yra nepriimamas argumentuojant tuo, kad niekas jo nepažįsta ir niekas nėra matęs. Įdomiai atrodo, kad niekada nei matytas, nei girdėtas asmuo ateina ir pateikia prašymą stoti į būrelį. Iš žmogiškosios pusės, atrodo, kad neturėtų taip būti. Bet iš įstatymo pusės – viskas normalu“, – tęsė Š. Gylys.

Jis pridūrė, kad pagal įstatymą yra galimybė į būrelį nepriimtam žemės savininkui sudaryti tam tikrą sutartį, kuri suteiktų galimybę norinčiam žemės savininkui medžioti jam priklausomose žemėse. Tačiau prašymo sudaryti tokią sutartį būrelis nėra sulaukęs.

„Keista, kad asmuo prašo ne teisės medžioti, o iškart nori tapti asociacijos nariu. Su tokia situacija dar nesame susidūrę“, – stebėjosi Dusetų medžiotojų būrelio vadovas.

Konfliktų mažėja

„Anksčiau tokios situacijos buvo gana dažnos. Dabar viskas keičiasi“, – konfliktus tarp ūkininkų – žemės savininkų ir medžiotojų komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Daug ūkininkų, kurie tuo pačiu yra ir medžiotojai, susitaria su būreliais ir medžioja savo plotuose. Visgi, jeigu kyla konfliktas, tai kaip ir šeimose, sunku identifikuoti, kuris yra kaltesnis“, – tęsė R. Juknevičius.

Esminė problema, kurią įvardijo LŪS pirmininkas, yra ta, kad žvėrys priklauso valstybei, tačiau jie ganosi privačiose valdose. Vieniems – medžiotojams – valstybė suteikia teisę reguliuoti žvėrių kiekį, kitiems – ūkininkams – žvėrys dažnai pridaro daug žalos. Ne visi ūkininkai tuo pačiu yra ir medžiotojai, o patyrus žalą ūkininkai, be abejo, nori žalos atlyginimo.

„Tai gana sudėtingi reikalai, ir jei jie būtų paprasti, tai ko gero, seniai būtų išspręsti. Tačiau yra pernelyg daug dedamųjų“, – komplikuotą padėtį aiškino R. Juknevičius.

Visgi, pasak LŪS pirmininko, abi pusės išmoko rasti bendrą kalbą ir kaip spręsti konfliktus. „Galbūt visi supranta, kad neradus kompromiso, įsikiš teisinis, įstatyminis reguliavimas, kuris anaiptol ne visada bus optimalus“, – reziumavo R. Juknevičius.