Kiekvienais metais Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai inventorizuoja Lietuvos genetinių miško medžių išteklių objektus ir juose projektuoja miškininkystės priemones. Kiekvienas objektas patikrinamas periodiškai, kas 6–10 metų. Šiais metais inventorizacija atlikta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės ir Kazlų Rūdos regioniniuose padaliniuose.

Informacija rinkta 6 genetiniuose draustiniuose, 9 sėkliniuose medynuose, 7 bandomuosiuose želdiniuose, 15 sėklinių plantacijų, 2 klonų rinkiniuose ir 218 rinktinių medžių. Įvertinta visų šių objektų būklė ir juose įvykdytos priemonės, suprojektuotos naujos miškininkystės priemonės – želdinimas, parama savaiminiam atsikūrimui, apsauga nuo žvėrių pakenkimų, ugdomieji, specialieji ir sanitariniai kirtimai, sėklų ruoša, trako šalinimas ir kt. Numatyti šių priemonių vykdymo terminai ir pateiktos tvarkymo rekomendacijos.

Šių darbų tikslas – užtikrinti Lietuvos genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir atkūrimą kintančios aplinkos sąlygomis, selekciniu pagrindu sudaryti sėklinę miško bazę, kurioje paruošta miško dauginamoji medžiaga užtikrinti atsparių, kokybiškų bei produktyvių šalies miškų atkūrimą ir įveisimą.

Miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose siekiama išsaugoti kuo didesnę medžių rūšių genetinę įvairovę ir kartu juos panaudoti miško medžių sėklų ruošai. Todėl projektuojamų miškininkystės priemonių tikslas yra suformuoti įvairaus amžiaus ir struktūros, gausiai derančius ir produktyvius medynus. Vertintuose objektuose genetiniai miško medžių ištekliai saugomi pagal dinaminį metodą, formuojant įvairiaamžę medynų struktūrą ir atkuriant to paties objekto dauginamąja medžiaga.

Genetiniuose draustiniuose ir medynuose vertingi visi sveiki medžiai, todėl, saugant kuo didesnę genetinę įvairovę, neatsižvelgiama į jų selekcinę vertę. Projektuojant miškininkystės priemones, stengiamasi užtikrinti optimalų bei tolygų medžių išsidėstymą, kuris skatintų derėjimą ir medyno atsikūrimą. Tuo tarpu sėkliniuose medynuose labai svarbi selekcinė vertė – iškertami pažeisti, su ydomis, nustelbti bei selekciniu požiūriu nevertingi (daugiaviršūniai, kreivais kamienais,  smailiu šakų prisegimo kampu, storomis šakomis) medžiai. Po kirtimo paliekami selekciniu požiūriu vertingiausi bei tolygiai išsidėstę medžiai, siekiant ateityje užauginti ir nuo jų surinkti aukščiausios selekcinės vertės sėklas.

Svarbu pabrėžti, kad genetinių miško medžių išteklių objektuose yra itin svarbu formuoti skirtingų amžiaus grupių medynus. Dėl praeityje naudotų pernelyg statiškų genetinių išteklių išsaugojimo metodų, didelė dalis genetinių draustinių, genetinių ir sėklinių medynų dabar yra brandūs ar perbrendę. Perbrendę medžiai prastai arba visiškai nedera, vaisiai būna smulkūs, sėklos prastesnės kokybės, todėl toje vietoje atsirasti jaunam bei prisitaikiusiam prie kintančių aplinkos sąlygų miškui yra maža tikimybė.

Be specialiųjų kirtimų apsieiti neįmanoma, ypač siekiant išsaugoti šviesiamėgių medžių rūšių (pvz. ąžuolo, pušies) genetinę įvairovę. Sėkmingam atsikūrimui būtinos 0,5-1,5 ha ploto erdvės. Medyno atkūrimas vykdomas savaiminiu žėlimu arba želdant sodmenimis, užaugintais iš to paties objekto sėklų. Siekiant užtikrinti kuo didesnę rūšies genetinę įvairovę, rekomenduojama iš kiekvieno objekto saugoti bent po tris skirtingų derlių sėklų pavyzdžius ir atkūrimui naudoti jų mišinius. Šiam tikslui Valstybinėje miškų tarnyboje yra įsteigta sėklų pavyzdžių paruošimo ir ilgalaikio saugojimo saugykla.