Rugsėjo 1-oji  buvo svarbi diena miškų valdytojams ir savininkams. Tądien startavo paramos miško veisimui paraiškų teikimo antrasis etapas (paraiškos priimamos iki lapkričio 17 d.), o taip pat pradėtos rinkti paraiškos paramai stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti (paraiškos priimamos iki lapkričio 3 d.).

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“ ir „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. 

Verta žinoti, kad parama jaunuolynų ugdymui, miško priežiūrai ir apsaugai numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Kol kas kvietimų teikti paraiškas data nenustatyta. 

Skatina naujų miškų veisimą

„Paramos teikimo tikslas – skatinti naujų miškų veisimą, prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, tvarios miškų ūkio plėtros, klimato kaitos švelninimo. Tikimasi, kad parama kompensuos paramos gavėjų patiriamas išlaidas įveisiant, prižiūrint ir saugant augantį mišką“, – akcentuoja Rūta Smilgaitytė, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė.

Teikiant paramą siekiama didinti Lietuvos miškingumą ir miškų aplinkosauginę, socialinę ekonominę vertę. Žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro didelę bendro ŠESD kiekio dalį, o pievų ir miškų anglies absorbavimo pajėgumas mažėja, pastebi specialistai. Žaliojo kurso iniciatyvose numatoma visoje ES iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių.

Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas, įskaitant įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimą (mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui), taip pat įveisto miško priežiūra, apsauga bei ugdymas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad parama teikiama veisiant mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo. Tinkamas paramai – ne mažesnis kaip 0,5 ha plotas, išskyrus atvejus, kai veisiamas plotas ribojasi su esamu mišku“, – pabrėžia ŽŪM atstovė.

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems želdinama žemė priklauso nuosavybės teise, taip pat ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Paramos dydis priklauso nuo želdinių sudėties  

Parama skiriama mokant vienkartinę miško įveisimo ir kasmetinę 12 metų miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kompensacinę išmoką. Paramos dydis priklauso nuo želdinių rūšinės sudėties. 

„Šiais metais buvo padidinti išmokų dydžiai, dabar įveisimo išmoka svyruoja nuo 1 370 iki 3 796 Eur už 1 ha. Kasmetinės miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos dydis svyruoja nuo 171 iki 453 Eur už 1 ha.“, – pasakoja Rūta Smilgaitytė. 

ŽŪM atstovė pabrėžia: reikėtų nepamiršti, kad miškas pagal tą patį projektą turi būti įveistas vieno (to paties) miško želdinimo sezono metu. „O įveisus ar atsodinus nunykusius želdinius ar žėlinius per 10 darbo dienų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) reikia pateikti pasodintų sodmenų miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar jų kopijas ir įsigijimo dokumentus“, – akcentuoja Rūta Smilgaitytė.

Parama neteikiama, jei, pavyzdžiui, numatyta sodinti trumpos rotacijos želdinius (kirtimų rotacijos trukmė iki 15 metų), kalėdines eglutes ir greitai augančių rūšių medžius, skirtus energijai gaminti; miškas veisiamas antrą kartą tame pačiame plote bei kitais taisyklėse nustatytais atvejais. 

„Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų”, – pabrėžia paramos teikimo administratoriai.

Pagal veiklos sritį  „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ paramos lėšomis finansuojamos šios veiklos: miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Vienkartinė miško atkūrimo išmoka priklausomai nuo rūšinės sudėties svyruoja nuo 2 017 iki 4 564 Eur už 1 ha. Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir negali būti ilgesnė kaip iki 2025 m. birželio 30 d. (anksčiau negalėjo viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba sprendimo skirti paramą priėmimo, kai sutartis nesudaroma).

Paramos paraiškos NMA teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos  interneto prieiga adresu https://zumis.lt pranešimų siuntimo funkcionalumu (meniu punktas „Pranešimai“). Kitais būdais teikiamos (pvz., paštu, per kurjerį, faksu ir t. t.) paraiškos nepriimamos.

Lietuvoje vyrauja spygliuočių medynai 

2020 m. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje spygliuočių medynai sudarė didžiąją medynų dalį (55,7 proc.). Minkštaisiais lapuočiais apaugę 845,7 tūkst. ha (41,0 proc.), kietaisiais lapuočiais – 68,7 tūkst. ha (3,3 proc.).

Didžiausius plotus Lietuvoje užima pušynai – 710,3 tūkst. ha. Eglynai užima 434,8 tūkst. ha plotą. Tarp minkštųjų lapuočių labiausiai paplitę beržynai.

Miškai švelnina klimato kaitos poveikį aplinkai, padeda prie jos prisitaikyti ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. 

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane miško veisimui ir atkūrimui 2023–2027 m.  numatyta skirti 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai – 11 mln. Eur., jaunuolynų ugdymui  – 6,05 mln. Eur.