Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose, nuo šiol turės būti gautos poveikio aplinkai reikšmingumo išvados.
Kaip skelbia miškų tarnyba, poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas turės bus atliekamas prieš teikiant tvirtinti miškotvarkos projektus ar prieš prašymų teikimą leisti kirsti mišką, arba abiem atvejais, pagal kuriuos planuojama ūkinė veikla.

Jei išvadoje nurodoma, kad planuojama veikla turės didelį poveikį „Natura 2000“ teritorijai ,turėtų būti atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas arba poveikio aplinkai vertinimas, arba abu.

ELTA primena, kad LVAT praėjusį trečiadienį paskelbė nutartį, kurioje dėstoma, kad VMU nesikreipė į institucijas dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai (PAV) ar planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai (SPAV) vertinimo, nors kirtimais „Natura 2000“ teritorijoje suinteresuota visuomenės grupė nurodė, kad įvertinti poveikį aplinkai buvo būtina pagal teisės aktus.

Kaip pastebėjo LVAT, reikalavimas atlikti aptariamą poveikio įvertinimą yra numatytas Buveinių direktyvos nuostatose, o šį reikalavimą įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į PAV ir SPAV procedūras.

Atsižvelgęs į tai, kad tikrintas miškotvarkos projektas apėmė „Natura 2000“ ir gretimas teritorijas, teismas nusprendė, kad nagrinėtu atveju, nesant kompetentingos institucijos vertinimo dėl projekte numatomų miškų kirtimų poveikio teritorijoms, nebuvo galima vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja. Taigi, ginčyta įsakymo dalis buvo pripažinta nepagrįsta.

Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ sukurtas siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines. Lietuvoje į tinklą įtraukta Labanoro, Žalioji girios, Kuršių nerija, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, kitos teritorijos. Vis tik dalyje jų, pavyzdžiui, Labanoro girioje, vykdoma ūkinė veikla, kadangi jose esantys miškai priskiriami ūkinei miškų kategorijai.