Penktadienį Aplinkos ministerijoje surengtoje konferencijoje aptarta mėgėjų žvejybos situacija ir perspektyvos, žuvivaisos, žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės klausimai. Su susirinkusiais žvejų mėgėjų organizacijų atstovais ieškota bendros vizijos vandens telkinių nuomos, žuvivaisos srityse, diskutuota ir apie jų įsitraukimo, aktyvaus dalyvavimo rengiant teisės aktus skatinimą. 

„Ir tie, kurie organizuoja šią konferenciją ir čia susirinkę žvejai mėgėjai, yra tikri gamtos entuziastai.  Šiandien esame didelių pokyčių išvakarėse. Planuojame sprendimus, kurie, tikimės, atlieps žvejų mėgėjų lūkesčius. Mums labai reikės jūsų pagalbos – aktyvaus dalyvavimo svarstant įstatymų projektus dėl žvejybos Kuršių mariose, vidaus vandenyse. Ir Aplinkos apsaugos komitetas, ir Aplinkos ministerija girdi jūsų nuogastavimus, žino bėdas, įsiklauso ir tikiuosi, kad jas išspręsime“, – konferencijos dalyviams kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Apie mėgėjų žvejybos būklę ir perspektyvas kalbėjo Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas. Mėgėjų žvejybos svarbą gamtai aptarė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja Asta Audzijonytė, žuvivaisos situaciją apžvelgė Žuvininkystės tarnybos specialistai. Aplinkos apsaugos departamento atstovai dalijosi informacija apiežuvų išteklių apsaugą ir kontrolę.

Aplinkos ministerija pristatė Lietuvos kaip rekreacinės žvejybos šalies viziją. Siekiant jos labai svarbu didinti žvejų mėgėjų įsitraukimą, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Vienas iš aktualiausių klausimų – efektyvi mėgėjų ir verslinės žvejybos, taip pat įžuvinimo ir kitų susijusių grandžių kontrolė. Vienas iš prioritetų yra šių procesų skaitmenizavimas, skaidrinimas ir viešinimas.

Aplinkos ministro patarėjas Eimantas Norkūnas konferencijos dalyviams apibendrino nuveiktus darbus. „Aplinkos apsaugos departamente šiuo metu diegiama nauja informacinė sistema AADIS. Ji sudarys galimybę aiškiai matyti, kokie pažeidimai fiksuojami, kokios baudos už juos skiriamos. Ši informacija bus prieinama ir visuomenei. Jau dabar matome išaugusius išaiškintų brakonieriavimo atvejų skaičius, tai efektyvesnės kontrolės rezultatas. Numatoma dar labiau sugriežtinti teisės aktus, sprendžiant situacijas, kai pagauname brakonierių be žuvies ir negalime skirti jam ieškinio už žalą gamtai“, – pažymėjo Eimantas Norkūnas.

Aplinkos ministerija skaitmenizavo įžuvinimo ir žuvų išteklių mokslinių tyrimų duomenis ir atvėrė juos visuomenei. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali matyti kada, kuriuose vandens telkiniuose ir kokios žuvys įveisiamos, sudalyvauti įžuvinime. 

Taip pat visi besidomintieji gali susipažinti su mokslininkų atliktais tyrimais ir sužinoti, kokia žuvų išteklių būklė yra pasirinktame vandens telkinyje, kokia yra bendra žuvų biomasė ir gausumas. Minėtus duomenis galima rasti Biologinės įvairovės informacinės platformos dalyje, skirtoje įžuvinimui  ir moksliniams žuvų išteklių tyrimams.

Sprendžiant užtvankų, kurios daro neigiamą įtaką žuvų ištekliams problemą, planuojama įdiegti sistemą, kuri leistų stebėti kiekvieno vandens telkinio vandens lygio svyravimus ir integruoti ją su kontrolės sistema, kad pastebėjus pavojingus žuvims vandens svyravimus,  būtų galima iš karto reaguoti. Kai kurios užtvankos, siekiant atlaisvinti kelią žuvų migracijai, bus griaunamos.

Numatoma toliau tobulinti aplinkosaugos leidimų sistemą ALIS, reaguojant į žvejų mėgėjų pastabas ir siekiant ją padaryti dar patogesnę, ypač kalbant apie žvejybos leidimus ir jų galiojimą. Visų rūšių leidimus, skirtus žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, galima įsigyti per šią sistemą. Tokie leidimai laikomi elektroniniais, jų nereikia spausdinti, užtenka tikrinančiam pareigūnui nurodyti leidimo numerį, taip pat užtenka išsisaugoti leidimą išmaniąjame įrenginyje.

Žvejams taip pat pristatyti planuojami Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimai, kurie numato skatinti mėgėjų žvejybą jaunimo tarpe, leisti nemokamai žvejoti asmenims iki 18 metų. Siekiant surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių būklei gerinti, efektyvesnei žvejybos kontrolei, siūloma proporcingai didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.

Už žvejo mėgėjo leidimus surinktos lėšos skiriamos žuvivaisai valstybiniuose vandens telkiniuose, žuvų išteklių moksliniams tyrimams, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės finansavimui ir žvejybos kontrolei reikalingos įrangos įsigijimui. Taip pat prie vandens telkinių įrengiami informaciniai ženklai, vandens transporto priemonių nuleidimo vietos. Visas šias veiklas numatoma tęsti ir plėsti, tam reikia lėšų.

„Diskutavome, kokia svarbi yra mėgėjų žvejyba, kokią ji įtaką daro aplinkai. Akcentavome, kad būtent mėgėjų, o ne verslinė žvejyba, yra pagrindinė kryptis. Iš mėgėjų žvejų sulaukėme daug klausimų, kaip bus reguliuojama verslinė žvejyba, kaip suvienodinti žuvų žvejybos terminus. Sutarėme, kad norint išsaugoti žuvų išteklius ir juos gausinti pirmiausia turime išsaugoti jų buveines ir veisimosi vietas“, – konferenciją apibendrino aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.