Nuo kovo 1 d. Lenkijos ūkininkai planuoja savaitei blokuoti Budzisko pasienio punktą – pagrindinę Suvalkų koridoriaus arteriją tarp Lietuvos ir Lenkijos. Blokadą organizuojantis ūkininkas iš Elko Karol Pieczyński‘s viliasi, kad prie protesto akcijos prisijungs ir Lietuvos žemdirbiai. „Agrobitė“ paklausė K. Pieczyński‘o ne tik apie planuojamą protestą, bet ir apie tai, kodėl Lenkijos ūkininkai yra tokie aktyvūs protestų dalyviai.

Kodėl Lenkijos ūkininkai nusprendė blokuoti Budzysko pasienio postą? Kaip veikia vadinamoji grūdų karuselės schema Budzysko poste, apie kurią esate kalbėję?

Mes neketiname visam laikui užblokuoti kelio ar sienos kirtimo punkto. Protestas prie aštuonių Ukrainos pasienio punktų neveikia. Šiek tiek pavyko sustabdyti grūdų gabenimą keliais, tačiau suintensyvėjo grūdų gabenimas geležinkeliu į Lenkiją. Vagonai iškraunami Lenkijoje, o grūdai keliauja už Lenkijos sienų, taip pat ir į Lietuvą, kad iš ten grįžtų į Lenkiją. Dalis jų pakraunama į kitus vagonus, dalis pakeičia dokumentus, dalis perdirbama į miltus ir teisėtai grįžta į mūsų šalį kaip Bendrijos vidaus prekės. Ukrainoje veikiančių koncernų lobistai neįtikėtinai ryžtingai siekia parduoti savo žaliavas. Šiandien Lenkijos ūkininkai turi veikti kartu su Lietuvos ūkininkais, kad apsaugotų mūsų bendrą rinką. Tai vyksta jau daugiau nei metus, tačiau valstybės tarnybos neturi instrumentų, kaip apsaugoti Europos bendrąją rinką.

Kokius įrodymus jūs gavote, kad tai grūdų karuselė: važtaraščiai, liudijimai, o gal aiškios ir konkrečios įmonės, kurios su tuo susijusios?

Jau prieš metus prie vieno fabriko sustabdėme sunkvežimius su ukrainietiškais grūdais, kurių dokumentuose buvo nurodyti importo pažeidimai. Pastaruoju metu į mus kreipėsi vairuotojai ir įmonių savininkai, kurie patys to nežinodami dalyvavo šioje procedūroje. Be to, patys Muitinės rūmų pareigūnai pripažįsta, kad ukrainietiški automobiliai, kirtę Lenkijos-Lietuvos sieną, "pasuka už kampo" ir grįžta atgal į Lenkiją. Patys pareigūnai oficialiai jiems nieko negali padaryti, nes neturi tam priemonių, jei dokumentai sutampa. Už šio klausimo nagrinėjimą niekas jiems medalio neduos.

Interviu Wp.pl pasiūlėte, kad prie akcijos prisijungtų ir Lietuvos ūkininkai. Ar pavyko su jais susikontaktuoti ir ką aptarėte?

Kad mūsų kampanija būtų sėkminga, mums reikia Lietuvos ūkininkų pagalbos, kad jie prisijungtų prie mūsų ir patikrintų ne tik tai, kas išvežama iš Lenkijos, bet ir tai, kas išvežama iš Lietuvos.

Jei Lietuvos ūkininkai prisijungtų, tai būtų istorinis įvykis, nes iki šiol abiejų šalių žemdirbiai neturėjo bendros protesto akcijos. Apskritai, nuo Abiejų tautų respublikos laikų bendros tautų kovos nėra buvę. Kodėl lietuviams tai turėtų rūpėti?

Manau, kad bendras darbas gali mums padėti ne tik dabar, bet ir ateityje. Žemės ūkis Lietuvoje yra artimas mūsų Mozūrijos ir Palenkės regionui ir sąlygoms, kuriomis ūkininkaujame.  Galime vieni iš kitų daug ko išmokti, bendradarbiauti vietinėje prekyboje ir keistis patirtimi.

Be to, regioninės sąlygos naujoje realybėje dėl grėsmių, kurias kelia mūsų padėtis Suvalkų koridoriuje, turėtų būti paskata užmegzti glaudų regioninį bendradarbiavimą.

Kas konkrečiai prisiima atsakomybę už Budzysko pasienio punkto blokadą? Ar tai fiziniai asmenys, o gal prisideda ir kokia konkreti ūkininkų sąjunga arba jos padalinys?

Šiuo metu Lenkijoje daugumą protestų organizuoja paprastos nepolitinės iniciatyvos. Taip yra ir čia. Šio protesto iniciatorius esu aš ir mano kolega Pawełas Iwaszko. Žinoma, už mūsų taip pat stovi daugybė žmonių, kurie dalyvauja šiame proteste ir kurių čia negalima įvardyti.

Kaip gavote leidimą blokadai? Lietuvoje tokia pasienio blokada sunkiai įmanoma. Lietuvoje išties praverstų Lenkijos ūkininkų patirtis ir pamokos.

Mūsų teisė į protesto ir susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Konstitucijoje ir kyla iš seno lenkų tautos laisvės poreikio. Kaip nedaugelis kitų tautų, mes daug kentėjome, kad būtume laisvi, o laisvė dažnai kainavo milijonų lenkų aukomis.

Šiandien dėl šios mūsų protėvių aukos turime didelę laisvę reikšti savo nepasitenkinimą ir tai sankcionuoja įstatymas. Nepaisant to, lenkai šia teise nepiktnaudžiauja ir savo nepasitenkinimą rodo tik išskirtiniais atvejais, tokiais kaip dabartinis.

Norint užregistruoti protestą tereikia išsiųsti vieną laišką savivaldybės, kurioje vyks protestas, vadovui. Itin retais atvejais meras gali neleisti organizuoti protesto.

Ar įvertinote tai, kad Lietuva daug metų gyveno sovietų sąjungos priespaudoje ir tos gyventojų protestų tradicijos nėra gilios šiuolaikinėje Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje?

Kaip jau rašiau anksčiau, lenkai piktinasi valdžios priespauda ir, jei jaučia, kad kišimasis į jų gyvenimą darosi pernelyg stiprus ir neracionalus, jie tvirtai sako NE ir savo nepasitenkinimą išreiškia labai aštriais žodžiais.

Kaip manote, kodėl per ūkininkų protesto akcijas mes matome daug jaunų žmonių ir ne tiek daug vyresnio amžiaus žemdirbių?

Šiandien jaunieji ūkininkai supranta savo svarbų vaidmenį visuomenėje. Jie savo ūkius traktuoja kaip gerai organizuotas įmones arba to siekia. Jie žino, kad jų produktų kainas ir paklausą lemia rinka. Jie specializuojasi konkrečioje gamyboje, bet taip pat vis dažniau įvairina savo pajamas tiesiogiai parduodami, perdirbdami ūkyje arba gaudami papildomų pajamų, pavyzdžiui, teikdami žemės ūkio ar transporto paslaugas. Vyresnio amžiaus žmonės mano, kad valstybė vis dar daro didelę įtaką kainoms ir paklausai, o dalyvavimas protestuose nepadės. Jaunimas žino, kad rinka turėtų reguliuoti pasiūlą ir paklausą bei paties produkto kainą. Prisitaikėme investuodami didžiulius išteklius, prisitaikėme prie Europos Sąjungos mums primestų naujo žaidimo taisyklių. Tuo tarpu ES, prisidengdama pagalba kitai šaliai, per kelis mėnesius pakeičia žaidimo taisykles, akivaizdžiai palankias labai turtingam ir įtakingam naujam žaidėjui.

Tarsi stiprioje lygoje, tarkime, krepšinio, kurioje visi žaidžiame pagal tas pačias taisykles, sukuriame lygą, kurioje laimi geriausias žaidėjas. Strateginis lygos rėmėjas pristato naują komandą, kuri gali naudoti dopingą, turi geriausius pasaulio žaidėjus ir tik šiai komandai suteikiamas geriausias visoms komandoms priklausantis treniruočių personalas ir infrastruktūra, o tuo pat metu visoms kitoms komandoms liepiama suspenduoti vieną iš geriausių savo žaidėjų ir apriboti treniruočių laiką.

Akivaizdu, kad tokia procedūra atrodo taip, tarsi ją būtų parengę lažybų tarpininkai, kurie uždirba pinigus iš koeficientų, o ne iš laimėjimų.

Kodėl mes taip dažnai matome protestuojančius Lenkijos žemdirbius? Atrodo, kad viskas Lenkijoje jiems blogai.

Lenkijos ūkininkai protestuoja nedažnai.  Paprastai taip nutinka, kai kokios nors grupės lobistų interesai yra svarbesni už 1,2 milijono Lenkijos ūkių interesus. Taip buvo prieš šešerius metus su vadinamuoju Kačynskių penketuku (tai politinė programa), kai, siekdami sunaikinti kailių pramonę, jie norėjo griežtai apriboti visų gyvūnų auginimą Lenkijoje.

Nors dėl tuometinių protestų to padaryti nepavyko, dėl tariamos AKM epidemijos kiaulių populiacija Lenkijoje sumažėjo maždaug 60 %, o sutarčių sistema tampa dominuojančia, todėl ūkininkai tampa priklausomi nuo tokių maisto ir pašarų koncernų kaip Animex.

Lenkijos žemės ūkis yra labai stipri ekonomikos šaka, generuojanti šimtus milijardų pajamų.

Atitinkami taisyklių pakeitimai leidžia tam tikrai įmonių grupei didinti savo pajamas ūkininkų sąskaita. Mes protestuojame būtent tada, kai matome, kad mūsų nuostoliai yra kažkieno kito pelnas.

Daug mėnesių įvairias protesto akcijas Lenkijoje rengė „Agrounia“ lyderis Michał Kołodziejczak‘as. Dabar jis žemės ūkio viceministras. Kiek pasikeičia žmogus, kai gauna valdžią? Ar jis vis dar toks pats aršus ūkininkų interesų gynėjas?

Michal Kolodziejczyk‘as buvo pagrindinis daugelio protestų iniciatorius ir daugelio ūkininkų teisių gynėjas. Nežinau, kaip valdžia keičia žmones, nes tai priklauso nuo žmogaus pažiūrų ir sąžinės. Tačiau dabartinis viceministras vis dar įnirtingai stengiasi ginti žemdirbių interesus ir už juos pasisako.

Jis ne kartą buvo atvykęs į protesto akcijas ir kalbėjosi su ūkininkais. Jis tikrai nenusipelnė tos šaipymosi bangos, kuri jį užliejo per protestą. Ankstesnės vyriausybės žmonių manipuliacijos viešąja nuomone privertė žmones nepastebėti, kad dabartinė padėtis tokia bloga dėl ankstesnių žemės ūkio ministrų, ypač ministrų Pudos, Kovalčiko, Kovalskio ir Teluso, aplaidumo ir labai blogo valdymo. Daugelis ūkininkų jau pamiršo, kad būtent ministras Kowalczykas liepė jiems laikyti grūdus, kai kviečiai kainavo 1700 zlotų (apie 390 Eur), nes jie tik brangs.  Daugelis tada juo pasitikėjo ir pasiliko šiuos grūdus iki šiandien, kai kaina nukrito iki 680 PLN (apie 158 Eur). Viceministrą M. Kolodziejczak‘ą daugelis laiko dabartinės situacijos kaltininku, nors jis pareigas eina tik du mėnesius. Nepaisant to, daugelis mūsų mano, kad jis nusipelnė didžiulio pasitikėjimo mandato ir kad prireiks laiko ištaisyti daugelį metų trukusį aplaidumą.

Lietuvoje labai jautriai reaguota į lenkų ūkininko plakatą (kuriuo jis esą kvietė totalitarinio režimo vadą V. Putiną padėti sutaikyti Ukrainą, Briuselį ir Lenkijos vyriausybę – aut. pastaba), nes protestai viešojoje erdvėje pradėti sieti su galima Rusijos įtaka lenkų ūkininkams. Kaip šis įvykis buvo sutiktas pačioje Lenkijoje ir koks yra Jūsų asmeninis požiūris?

Šis plakatas yra akivaizdi provokacija. 100 % Lenkijos ūkininkų griežtai smerkia tokius šūkius ir jų skleidimo būdą, nes tai nukreipta prieš mus pačius.

Daugelyje protestų sutinkame įvairių provokatorių, kurie nori mus suskaldyti, kad nutrauktų protestą.

Ačiū už pokalbį.