Paryžiuje vykusiame Europos kukurūzų kongrese pasisakę ekspertai pažymėjo, jog Ukrainos pajėgumai eksportuoti grūdus kelia didelių klausimų dėl konkurencijos su ES gamintojais, tačiau būsima integracija gali padėti ES blokui padidinti savo įtaką pasaulio maisto rinkose. Kyjivo eksporto pajėgumai dabar atsigavo ir sugrįžo į prieškarinį lygį.

Po Odesos ir Mikolaivo jūrų uostų bombardavimo, kuriame sunaikino 4 iš 5 terminalų, investuotojų pritraukė kiti uostai: Izmailas ir Reni Dunojaus deltoje. Ukraina išplėtojo sunkvežimių ir geležinkelių transportą. Kelių koridoriais šiuo metu per mėnesį eksportuojama apie 6-7 mln. tonų. Susitikime pasisakė žemės ūkio rinkomis besispecializuojantis ekspertas Arthur Portier.

Europa pagal savo struktūrą yra kukurūzų, o ne kviečių importuotoja. Ekspertas tvirtino, kad Europos žemės ūkio produkcijos augimas nesikeičia ir iki 2024-2025 m. sieks apie 66 mln. tonų, o ES vis labiau priklausys nuo tiekimo iš Ukrainos ir Brazilijos. Galiausiai mes pagamintume 118 mln. tonų kukurūzų, o Brazilija – 122 mln. tonų. Taptume pagrindiniu pasaulio gamintoju ir eksportuotoju, – pasisakė ekspertas A.Portier.

Eksperto nuomone, Ukraina galėtų tik sustiprinti Europą, o ne susilpninti, jei tai būtų daroma protingai, įgaunant pranašumą tarptautinės prekybos politikoje.

A.Portier teigimu, šiuo metu kukurūzų auginimas Ukrainoje yra net geresnis nei kitų grūdinių kultūrų, nes, skirtingai nei kviečiai, kurių 20 proc. užauginama okupuotose teritorijose, kukurūzai daugiausia auginami šalies šiaurėje, kurios nepaveikė karas.