Žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) apraiškų versle yra įvairių – nuo sąlyginai nedidelio faktų sutirštinimo, išdidinimo iki visiško melo. Todėl jau kovo mėnesį Europos Komisija (EK) svarstys projektą, kuriame turėtų būti apibrėžiami griežtesni reikalavimai pardavėjams bei gamintojams dėl ant pakuočių ar reklamose skelbiamų sunkiai įrodomų ar tikrovės neatitinkančių teiginių apie produktų tvarumą, ekologiškumą, draugiškumą aplinkai ir pan. 

Griežtesnio reguliavimo idėja kilo po to, kai 2020-aisiais EK įvertino 150 teiginių apie įvairių produktų aplinkosaugines savybes, tačiau paaiškėjo, jog 53 proc. jų buvo klaidinantys, nepagrįsti arba neaiškūs.

Labiausiai paplitę yra trys žaliojo smegenų plovimo tipai. Pirmiausia – gražūs gamtos vaizdai. Reklamuodama savo prekes ar paslaugas įmonė perdėtai dažnai naudoja, pavyzdžiui, žalias pievas, medžius ir taip sukelia asociacijas su „žalumu, ekologija“.

Dar vienas būdas apsimesti žalesniu – klaidinančios etiketės ar šūkiai, pavyzdžiui „tvarus, draugiškas aplinkai“, kurie yra nekonkretūs ir niekuo nepagrįsti. Negana to, kai kurie verslai įsigudrina susikurti savo „žaliąsias emblemas“, iš pirmo žvilgsnio primenančias oficialų ženklinimą.

Kitas dažnas manipuliavimo žaliosiomis idėjomis būdas – pabrėžti tvarias produkto savybes, bet nutylėti aplinkai žalingus veiksmus. Pavyzdžiui, įmonė skelbia, kad prekes pakuoja į perdirbtas pakuotes, tačiau fakto, kad gamindama savo produktus naudoja iškastinį kurą, neviešina.