Tam kad jūsų namo stogas, ūkiniai pastatai, tvora ir kelias netaptų medžio nuvirtimo auka, labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius avarinės situacijos požymius ir užkirsti jai kelią. Kaip nuspėti, kad jūsų valdoje augantis medis gali tapti avarijos šaltiniu?

Kokie medžiai pavojingi?

Pirmiausiai pažiūrėkime, kokios dažniausiai pasitaikančios priežastys nulemia, kad medis tampa pavojingas aplinkai ir žmonėms.

• Stichinės nelaimės: audra, škvalas, uraganas, žaibo smūgis, potvyniai ir kt.

• Išorinis mechaninis poveikis: į medį įvažiavo automobilis, apgadino statybinė technika, medį apgadino nukritusi ar nupjauta gretimo medžio šaka ir kt.

• Medžių ligos (ypač pažeidžiančios kamieną): citosporozė, bakterinis nudegimas ir kt.

• Medžių kenkėjai: ūsuočiai, auksavabaliai, žievėgraužiai, kinivarpos ir kt.

Avarinio medžio požymiai

Galima nustatyti artėjančią medžio nuvirtimo grėsmę iš anksto, remiantis tam tikrais požymiais, bylojančiais, kad avarinį medį reikia kuo greičiau nupjauti.

• Dideli įtrūkimai kamiene ir skeletinėse šakose, kamieno skilimas.

• Žievės nusilupimas dideliame medžio plote.

• Kamieno puvimo ligų simptomai, pavyzdžiui, medieną ardantys pelengrybiai.

• Lapų ir spyglių kritimas netipiniu laikotarpiu, ypač jei šį procesą lydi šakų nudžiūvimas.

• Kamiene daug drevių.

• Kamieno pasvirimas didesniu nei 45 laipsnių kampu. Dažniausiai ir 45 laipsnių kampas yra laikomas avariniu.

• Medis auga labai arti vandens (šaknų sistemos puvimo procesas dažnai vyksta nepastebimai);

• Lūžę ir pakibę medžio vainiko fragmentai (bet kai kuriais atvejais tokį medį dar galima išgelbėti).

Avarinių medžių nuvirtimo prevencija

Žinoma, mes negalime niekaip įtakoti uraganinio vėjo greičio ir stiprumo ar kitų gamtos reiškinių. Tačiau galime sumažinti medžio nuvirtimo žalą arba iš viso išvengti nuvirtimo. Tam yra keli arboristų (medžių priežiūros ir genėjimo profesionalų) patarimai.

Sodinkite medžius pakankamu atstumu nuo namo, tvoros, kelio ir kitų pastatų. Aukštiems medžiams (virš 15 m) rekomenduojamas atstumas yra 3 m, vidutinio dydžio (10-15 m) – 2 m, žemaūgiams (iki 10 m) – 1 m.

Neauginkite šalia namų ar kitų ūkinių pastatų tokių medžių rūšių, kurios pagal statistiką dažniausiai tampa avarinėmis audrų aukomis - uosialapio (amerikinio) klevo, eglių, drebulės, tuopos. Atidžiai apsvarstykite augalų, turinčių negilią šaknų sistemą, vietą (karpinis beržas, raudonasis ąžuolas, klevas, robinija, kiparisas, tuja, sedula, magnolija, žagrenis).

Laikykitės sodo medžių profilaktikos nuo ligų ir kenkėjų kalendoriaus, laiku pašalinkite užkrėstas šakas. Formuokite sklype augančių medžių vainikus pagal ekspertų-arboristų rekomendacijas.

Apsaugokite medžius nuo saulės nudegimų: būtinai balinkite medžius rudenį, o žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje nepamirškite atnaujinti kamieno dažų.

Įsigiję naują sklypą, būtinai pasikonsultuokite su profesionaliu arboristu, kuris pasakys, kurie medžiai ateityje gali tapti grėsme jūsų turtui, taip pat parinks galimų problemų sprendimo variantus.

Kur kreiptis dėl avarinio medžio pjovimo

Atrodytų, kokių klausimų gali kilti, jei reikia nukirsti nuosavame sklype augantį medį? Panorėjai – pasodinai, kai reikia – nukirtai. Tačiau ne viskas taip paprasta. Dėl leidimo nupjauti ar intensyviai genėti želdinį sklypo savininkas turi kreiptis į savivaldybę. Ypač, jeigu sklype esantys medžiai yra saugotini. Kiekviena savivaldybė leidimus kirsti medžius išduoda individualiai. Savivaldybėse yra savos taisyklės. Nesilaikant jų ir savavališkai nukirtus saugotiną medį galima užsitraukti baudą nuo 60 iki 200 eurų (pagal Administracinių nusižengimų kodeksą).

Kas yra saugotini medžiai? Aplinkos ministerija informuoja, kad žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotini yra ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo yra nuo 30 cm ir daugiau.

Tačiau leidimo kirsti saugotiną medį gauti nereikia, kai medis yra avarinės būklės ir kirtimo/pjovimo darbus reikia atlikti kuo greičiau – pvz., kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio saugotini medžiai tampa avariniais ir kelia pavojų gyventojams, jų turtui, pastatams ar eismo saugumui.

Tokiu atveju kirtimo darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybę, nurodydami saugotino želdinio vietą ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas avarinis medis iš saugotinų augalų sąrašo.

Mieste ši problema sprendžiama taip - norint nupjauti šalia daugiabučio augantį avarinį medį, namo gyventojai turi kreiptis į namo administratorių. Jis turi organizuoti daugiabučio namo gyventojų apklausą dėl medžio nupjovimo ar nugenėjimo. Teigiamam atsakymui reikalingas daugiau negu pusės namo gyventojų pritarimas. Tuomet namo administratorius su prašymu, avarinio medžio nuotraukomis ir schema, kurioje pažymėtas namas ir medis, kreipiasi į miesto savivaldybę dėl pjovimo darbams atlikti išdavimo. Gavęs savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą, administratorius organizuoja medžio pjovimą, pasikvietęs specialistus.