Praūžusi audra visoje Lietuvoje paliko daugybę žmonių be elektros. O to kaltininkai, tiesa, dažniausiu atveju buvo medžiai – šie, neatlaikę vėjo, virsdami nutraukė daug aukštos įtampos laidų. Kai kurie be elektros gyveno net ir po penkias paras. Medžiai virto ir miškuose, ir miestuose, ir gyvenvietėse, tad nemalonumų pridarė sočiai. Štai Babėnų šilas po audros pilnas krituolių ir vos besilaikančių medžių. Vėl pagerėjusiais orais panorę pasidžiaugti kraštiečiai labai nemaloniai nustebo, kad net praėjus kone savaite, prie miško dar niekas nebuvo pridėjęs tvarkančios rankos, tad ėmėsi medžius tvarkyti patys.

Matė, kaip krituolius tempiasi namo

Į  „Rinkos aikštės“ redakciją paskambinusi kraštietė pasakojo, kad pasivaikščiojimas Babėnų šile jai stipriai apkarto. Ne tik dėl to, kad namo parsinešė krūvą erkių – prieš gamtą, matyt, nepašokinėsi.

Bet tas erkes moteris sako susirankiojusi ne kur kitur, o bandydama per miško tankmę apeiti ant kelio nukritusius medžius.

„Nesu mačiusi, kad šilas taip atrodytų. Po audros praėjo jau keturios dienos, o niekas nepadaryta. Kaip po karo, vietomis net takų nematyti. Mačiau, kad paprasti žmonės atėję tempėsi kelis krituolius, išsivežė. Pamaniau, kad gal ir gerai – ir jiems nauda, ir miškas bus sutvarkytas.

nt pagrindinio kelio mačiau dviratininkus, kurie medžius pjaustė, bet jie aiškiai tą darė savanoriškai, o ir jų pastangų ten nepakako“, – praėjus keturioms dienoms po audros „Rinkos aikštei“ pasakojo moteris.

Tiesa, ji akcentavo, kad visgi priversta buvo ir labai didelių medžių, kurių pavieniams žmonėms įveikti tikrai nepavyks, o ir ne tik juose problema.

„Miške pilna vėtros palenktų medžių. Pusiau išvirtę, lūžusiomis šakomis. Baisu eiti, nežinai, kada ant galvos nukris“, – nerimavo kraštietė.

Dviratininkai savo trasas gelbėjo patys

Ir iš tiesų, Babėnų šilas yra mėgstama dviratininkų vieta, tad gavęs signalą apie tai, jog miškas iš esmės yra nepravažiuojamas, ten nuvyko ir rajono tarybos narys Paulius Aukštikalnis.

„Nuvažiavęs sutikau dviratininkus, kurie jau buvo ėmęsi vaduoti mišką nuo nuvirtusių medžių. Visi kartu geras dvi valandas dirbome, tačiau ten darbo gerokai daugiau. Reikia daugiau rankų ir gerokai daugiau laiko.

Tiesa, pamenu, kai Kaune po audros Ąžuolynas buvo išvartytas, miesto valdžia kvietė žmones į talką, leido pasiimti medieną. Susirinko daug kauniečių, viskas buvo staigiai  sutvarkyta. Ir žmonėms buvo gerai, ir darbas nudirbtas. Keista, kad mūsiškiai nei patys tvarko, nei žmonėms kažką pasiūlo“, – sakė politikas.

Pradėjo tvarkyti

Savivaldybė savo ruožtu sako, kad pirmiausia šalino nuvirtusius medžius mieste – gatvėse, aikštėse, prie gyvenamųjų namų. Tik vėliau imtasi tvarkyti ir Babėnų šilą.

Tiesa, seniūnija neturi jokio specialisto, kuris galėtų koordinuoti darbus, o ir žmonių, galinčių tvarkyti mišką, nėra. Tad seniūnijai teko sudaryti sutartį su privačia tais darbais užsiimančia įmone.

Tačiau yra ir daugiau problemų. Pasirodo, kad tiek tie, kurie namo nusitempė kelis nuvirtusius medžius ir atlaisvino taką, ir tie, kurie gaišo savo laiką ir nuomojosi pjūklus, pirko benziną ir bandė atlaisvinti takus pjaudami medžius, padarė nedovanotiną dalyką.

To daryti, pasirodo, negalima.

„Savavališkai pjauti medžių negalima“, – rėžė savivaldybė.

Tiesa, bent jau nuspręsta, kad malkinė mediena bus atiduota socialiai remtiniems gyventojams.

Pavojingų medžių tvarkymo eilė dar neatėjo

Tačiau kol kas įmonė, pasirašiusi darbų sutartį su seniūnija, tiesiog atlaisvins pėsčiųjų takus. Pavojingų, pavirtusių ar vos besilaikančių medžių eilė, panašu, dar neatėjo.

„Šiuo metu APVA baigia vertinti paraiškas dėl lėšų skyrimo miško tvarkymo darbams. Gavus finansavimą ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras būtų pasirašyta paslaugų sutartis dėl Babėnų šilo tvarkymo darbų, kuri apimtų pavojingų, sausų ir kitų nuvirtusių medžių tvarkymą“, – teigia savivaldybė.